Teismas nurodė, kad, sudarydama sąlygas ES šalių vyriausybėms prieiti prie tokių duomenų, ši direktyva itin rimtai trukdo pagrindinėms teisėms dėl pagarbos privačiam gyvenimui ir asmeninių duomenų apsaugos.
Liuksemburge įsikūręs teismas nurodė, kad vadinamoji duomenų saugojimo direktyva numato per mažai garantijų dėl žmonių teisės į privatumą apsaugos, sukurdama įspūdį, kad privatus gyvenimas yra nuolat sekamas.
Pagal minimą 2006 metų direktyvą duomenis apie skambučius ar bendravimą internete galima saugoti mažiausiai pusę metų, kad būtų lengviau užkirsti kelią tokiems rimtiems nusikaltimams kaip terorizmas.
Tie duomenys paprastai rodo, kas bendravo, kada ir kaip dažnai, bet neatskleidžia bendravimo turinio.
Pažeidžia pagrindines žmogaus teises
Iš vadinamųjų meta-duomenų, apimančių srauto, vietos nustatymo ir kitus susijusius duomenis, galima lengvai nustatyti, kam žmogus skambino, kaip dažnai buvo skambinama konkrečiais numeriais, kiek laiko trukdavo pokalbiai, iš kokios vietos buvo skambinama, kokiuose interneto puslapiuose buvo lankomasi ir panašiai.
Lietuvoje tokius duomenis telefono ryšio ir interneto prieigos tiekėjai šiuo metu privalo saugoti 6 mėnesius, kitose ES šalyse tokių duomenų saugojimas gali trukti net iki 24 mėnesių.
Kontoros „Metida“ advokatas, patentų konsultantas Paulius Galubickas teigia, kad šiuo sprendimu Europos Teisingumo Teismas išsklaidė bet kokias abejones dėl srauto duomenų tvarkymo teisėtumo ir padėjo galutinį tašką, pripažindamas, kad tokia praktika yra neteisėta.
„Dabar beliks ES valstybių narių įstatymų leidėjams išbraukti iš nacionalinių įstatymų prievolę elektroninių paslaugų teikėjams tam tikrą laiką saugoti srauto duomenis arba surasti kitą tokią praktiką pateisinantį teisinį pagrindą, – sakė P.Galubickas. – Teismas pripažino, kad tokių duomenų rinkimas grubiai pažeidžia žmogaus pagrindines teises į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą, todėl yra neproporcingas ir pažeidžia ES teisę. Toks duomenų kaupimas gali sukelti jausmą, kad žmogus yra nuolat stebimas, iš jų galima sužinoti konkretaus žmogaus gyvenimo įpročius, gyvenamąją ir lankymosi vietas, kasdieninį judėjimą, vykdomą veiklą, turimus socialinius ryšius ir kitą asmeninę informaciją.“
Prieš kelerius metus Vokietijos Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad tokių duomenų rinkimas ir saugojimas prieštarauja Vokietijos konstitucinei teisei, todėl Vokietija iki šiol nebuvo iki galo perkėlusi minėtos direktyvos į nacionalinę teisę.
