Keista „Facebook“ verslo schema
„Niekaip nesu susijęs su „Facebook“, todėl galiu kalbėti sąžiningiau ir atviriau negu tie, kurie ten reklamuojasi“, - energingai pradėjo savo kalbą D.Mulleris.
„Turiu „Youtube“ kanalą, kur transliuoju savo mokslinius videofilmukus. Juos peržiūri ir po 7 mln. žmonių. Yra ir „Facebook“ svetainė, kurioje turiu 109 tūkst. pasekėjų. Tačiau štai kas keista: kai čia paskelbiu savo vaizdo filmą, pamatau, kad jį pažiūrėjo tik 9 tūkst. žmonių. Toks keistas skaičių nesutapimas sudomino mane kaip mokslininką ir paskatino pasigilinti į „Facebook“ veiklos ypatumus.“
Pirmiausiai Derekas išsiaiškino patį „Facebook“ pinigų uždirbimo metodą, kuris, jo nuostabai, gerokai skiriasi nuo „Youtube“. „Youtube“ viską daro logiškai – yra žiūrovai, kurie prieš pamatydami turinį priversti peržiūrėti kelių sekundžių reklamą, yra reklamos užsakovai, kurie už ją moka, ir yra turinio kūrėjai, kurie „Youtube“ moka už tai, kad pritraukia daug žiūrovų.
Kuo geriau sukurtas turinys, tuo daugiau žiūrovų, tuo brangesnė reklama, tuo daugiau uždirba kūrėjas, tuo geresnį turinį jis kuria ir t.t. Logiškas ir beveik visus tenkinantis metodas. D.Mullerį labiau nustebino, kaip veikia populiariausias socialinis tinklas:
„O kaip veikia „Facebook"? Šis kanalas kūrėją traktuoja kaip reklamos užsakovą ir reikalauja susimokėti už turinio rodymą. Tačiau čia juk kiekvienas žiūrovas irgi kuria turinį. Todėl ir jie traktuojami kaip reklamuotojai. Todėl išeina taip, kad „Facebook“ verslo modelis – visus paversti reklamdaviais ir galiausiai vienaip ar kitaip apmokestinti.
Nesu naivus – suprantu, kad pinigus reikia uždirbti, ir „Facebook“ teisėtai to siekia. Tik nežinau, ar jie pasirinko geriausią būdą tuos pinigus daryti.“
Anot jo, būtent siekdamas priversti mus mokėti už geresnę turinio sklaidą, „Facebook“ tapo kol kas vieninteliu socialiniu tinklu, kuris pats sprendžia, kas žmonėms turėtų būti įdomu. Kol dalijatės savo šeimos nuotraukomis su giminaičiais, tai nesvarbu. Tačiau jei užsimanote didesnės sklaidos, prasideda keistesni ir brangesni dalykai.
„Daugelis net nežino, jog galima sumokėti, kad jūsų asmeninė žinutė būtų stumiama aukštyn. Man tai atrodo keistoka. Įsidedu savo nuotrauką į „Facebook“ ir, sumokėjęs 7 dolerius, galiu ją paversti populiaresne? Atrodo apgailėtina – kokio velnio kažkas turėtų mokėti už pasipopuliarinimą?“ – lyg ir juokavo Derekas Mulleris.
„Tačiau toks populiarinimas dar patrumpina tikro turinio rodymo laiką, todėl kūrėjui dar sunkiau pasiekti žiūrovus, ir šie išties nuviliami. Kai vienintelis sėkmės matas yra patrauklumas, „Facebook“ tampa platforma, pasmerkta rodyti prastokus pokštus, katytes ir vaikučių nuotraukas.
Šiuo metu nemokamo turinio pasiekiamumas „Facebook“ siekia 10–15 proc., bet manau, jog po tam tikro laiko kompanija jį dar mažins, nes tik taip bus galima priversti mokėti už pasiekiamumą ir uždirbti.
Susimokėjęs gauni ne tai, už ką moki
„Kažkada, kai turėjau tik 2000 „Facebook“ draugų, gavau pasiūlymą išbandyti, kiek pritrauksiu naujų draugų sumokėjęs 50 dolerių. Tuo metu turėjau 40 tūkst. sekėjų „Youtube“, tad nutariau pamėginti. Už tuos pinigus gavau smarkiai daugiau spustelėjimų „patinka“, prisijungimų skaičius išaugo kone 50 kartų, ir tai atrodė puiku. Tačiau iš tikro tai pasirodė visai neveiksminga.
Neturėdamas tų 109 tūkst. draugų sulaukdavau iš čia 4500 peržiūrų, o užsitikrinęs pasiekiamumą surinkdavau tik iki 6500. Kodėl dešimtkart padaugėjus „draugų“, realus susidomėjimas išaugo taip nedaug? Man tai pasirodė įtartina.
Ėmiau domėtis, iš kur tie „patinka“ atkeliauja. Pasirodo, Egipte, Indijoje, Filipinuose ir Pakistane turiu milžiniškus gerbėjų būrius. Daug kartų didesnius negu tose šalyse, kuriose įprastai populiarūs mano filmukai. Oho, koks pasisekimas! Tačiau kodėl visi tie žmonės elgiasi visai kitaip, negu senieji?
Susimokėjęs „Facebook“ gavau papildomų 80 tūkst. „patinka“. Deja, iš žmonių, kurie visai nesidomi tuo, ką darau. Aišku, ir tose šalyse turiu tikrų gerbėjų, tačiau milžiniškas būrys nusipirktųjų visai nesidomi mano turiniu“, – „paguodė“ Derekas visus, nutarusius reklamuotis už pinigus socialiniame tinkle.
Anot jo, tai net ne šiaip pinigų švaistymas. Tai kur kas blogiau. Šitiek netikrų gerbėjų trukdo tikriesiems, todėl realiai padidėjęs populiarumas jį išties sumažina. Ką daryti? Jei yra pinigų, galima vėl susimokėti, kad netikri gerbėjai jumis vėl pasidomėtų. Taip „Facebook“ uždirba dvigubai, o jums naudos – tik katino ašaros.
„Mygtukų fermos“
Kas gi tie netikri gerbėjai? Derekas atrado, kad tokiu verslu užsiima „mygtukų fermos“. Svetainės atvirai reklamuojasi, kiek susimokėjęs kokių spustelėjimų ir iš kur gausi. Nori „Like“ iš JAV – mokėk dvigubai daugiau negu už tą patį iš Filipinų. Jokios iš to naudos, išskyrus tuštybės patenkinimą turint „populiaresnę“ paskyrą.
„Tačiau aš juk nemokėjau už netikrus spustelėjimus, nesikreipiau į „fermą“. Sumokėjau „Facebook“, kuri pažadėjo praplėsti gerbėjų bazę. Kodėl tuomet gavau tai, ką gavau? Atsakymas paprastas – tapau atsitiktine auka. „Mygtukų fermų“ veikla nelegali, „Facebook“ skelbiasi, kad su jomis kovoja, todėl jos negali maigyti „patinka“ tik tos kompanijos, kuri nupirko paslaugą paskyroje. Mėtydami pėdas maigo ir bet ką aplink, o pareklamuota „Facebook“ paskira tampa puikia vieta, kur galima nukreipti dėmesį“, – sako Derekas.
Aišku, jei jūsų verslui nerūpi plėtra Bangladeše ar Tailande, galima tiesiog atjungti tas šalis ir netikrų spustelėjimų sumažės. Tačiau D.Mulleris atliko kitą eksperimentą ir įrodė, kad problema vis tiek išliks.
Katinų mėgėjai
„Ar kas nors matėte „Facebook“ paskyrą „Virtual Cat“? Ir gerai, kad nematėte – ten taip ir aprašyta: „Čia dėsime pačius prasčiausius ir klaikiausius katinų vaizdelius, kurie gali patikti tik idiotui“. Kas galėjo sukurti tokį puslapį? Aš. Sukūriau kvailu pavadinimu, kvaila nuotrauka ir nieko daugiau. Mano tikslas buvo išsiaiškinti, kiek gi gausiu „patinka“ iš Egipto ir kitų šalių.
Tačiau pirmiausia pareklamavau šią svetainę Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir Australijoje. Specialiai kačių gerbėjams. Tikėjausi, kad iš šių šalių negausiu melagingų gerbėjų ir įrodysiu, jog čia nėra padirbtų balsų. Sumokėjau „Facebook“ 25 dolerius ir... per porą valandų gavau 262 „patinka“. Tuomet mano pinigai baigėsi“, – toliau griovė „Facebook“ sėkmės mitus D.Mulleris.
„Panorau pažiūrėti, kas tie žmonės, kurie mane „palaikino“. Štai viena – Kelsey Rodriguez. Hmm, atrodo lyg ir tikra. Tik kodėl jai patinka 37 tūkst. skirtingų paskyrų? Beje, visi, kam patiko mano svetainė, yra tokie aktyvūs visa ko mėgėjai. Aš pats, pavyzdžiui, mėgstu tik 20 paskyrų.
Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių pasaulyje „Facebook“ mėgsta vidutiniškai apie tiek svetainių, gal iki 70. Tačiau 37 tūkst.?! Taigi tai netikri žmonės? Įrodyti to negalima, tačiau akivaizdu, kad jų „patinka“ neturi jokios vertės.“
Derekas tęsė eksperimentą ir svetainėje paskelbė pirmąją žinutę: „Padėkite. Jei paspaudėte „like“, paaiškinkite kodėl.“ Šią žinutę „Facebook“ pamatė 8 žmonės, tačiau niekas nieko nekomentavo. Vėliau jis apie tai sukūrė vaizdo filmuką, kurį „Youtube“ peržiūrėjo 3,5 mln. kartų ir kuris sulaukė 116 tūkst. komentarų.
Dereko nuomone, tai irgi požymis, kad „Facebook“ metas susirūpinti – toks palankumas kritikai rodo, kad naudotojai į šį socialinį tinklą pradeda reaguoti nepalankiai. Tačiau pati kompanija kol kas to matyti nenori ir džiaugiasi didėjančiu populiarumu.
Ar žaidimas vertas vargo?
Papasakojęs apie savo atradimus daugybei žiniasklaidos priemonių, D.Mulleris taip ir nesulaukė jokio atsakymo tik iš paties „Facebook“. Net į prašymą ištrinti netikrus „patinka“ iš jo tikros paskyros „Veritasium“ niekas neatsiliepė, ir 109 tūkst. gerbėjų vis dar „laikina“ dvejus metus neatnaujinamą paskyrą.
Užtat žurnalistams „Facebook“ komentarus pateikė. Vienas jų: „Yra daugybė žmonių, kuriems patinka labai daug visokių dalykų. Jis sukūrė prastą svetainę apie tai, ką žmonės mėgsta – katinus. Ir sulaukė tokių žmonių paspaudimų.“ Kitas: „Paskyra „Veritasium“ daugiau negu dvejų metų senumo. Neturime duomenų apie jos pokyčius. Nuo to laiko patobulinome savo netikrų „patinka“ šalinimo sistemą.“
D.Mulleriui tai kelia juoką: „Jie neturi duomenų? Paėmė mano pinigus ir neturi? O jei patobulino sistemą, tai kodėl negali pašalinti tų spustelėjimų? Taigi akivaizdu, kad netikri “patinka“ bus jūsų paskyroje amžinai ir trukdys ją pasiekti tikriems gerbėjams.
„Facebook“ sako, kad kovoja su netikrais maigytojais? Tačiau yra aktyvi „Facebook“ paskyra „Paid-To-Like“, kuri samdo tokius veikėjus, ir ji neuždaroma. Tai kokia čia kova?“
Jei manote, kad Lietuva nuo tokių aistrų toli, galvokite iš naujo. Daugybė pavyzdžių, kai mūsų šalies kompanijų paskyros turi neįtikėtinai daug pasekėjų, rodo, kad kai kas ir čia nevengia žaisti „Facebook“ žaidimų. O kodėl gi ne – jei kuri gerą turinį, tau tai gal ir trukdys. O jei reikia tik įtikinti galimus reklamos užsakovus savo populiarumu?
„Facebook“ išties pilna tikrų sėkmės istorijų, kurios neįmanomos padirbtais „patinka“. Tačiau ar galima tai tiesiogiai sieti – gal toji sėkmė atėjo išvis iš kitur?
Taigi turinio kūrėjams „Facebook“ tampa tik našta. Tiems, kas nori tiesioginės reklamos ar įvaizdžio, tai gali būti ir naudinga. Tačiau prieš mokant už populiarumą išties verta pagalvoti, ar nebūsite populiarus tik tarp interneto robotų?
Derekas Mulleris rekomenduoja tiesiog nereklamuoti už pinigus savo svetainių „Facebook“, atidžiai stebėti, kokie sekėjai prie jos jungiasi, skelbti čia tik tai, kas sulaukia aktyvaus susidomėjimo, ir stengtis naudotis kitais socialiniais tinklais.
Tik štai mes, lietuviai, labai konservatyvūs – paprašęs tiesiog, kol kalba, siųsti jam klausimus „Twitter“, Derekas Mulleris jų taip ir nesulaukė. Kita vertus, Markas Zuckerbergas dėl to tikrai neliūdi.
