Tiesa, kol kas jam tai nepavyko – amerikietis susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis.
– Internete galima rasti informacijos, kad jūs turite lietuviškų šaknų. Gal žinote, kokios jos? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Matonio.
– Mano seneliai yra lietuviai. Aš pats – pusiau lietuvis, pusiau lenkas. Tačiau giminės šaknys yra iš Lietuvos. Šiuo metu bandau gauti lietuvišką pasą, bet kol kas nesiseka. Didžiausia bėda, kad mano senelių gimimo liudijimų nebėra, nes juos sudegino rusai.
– O kam jums lietuviškas pasas?
– Nes aš noriu grįžti prie savo šaknų.
– Galbūt turite planų atvykti į Lietuvą ir dirbti čia?
– Galėčiau tai padaryti, jei turėčiau lietuvišką pasą. Dabar turiu tik amerikietišką. Nors manau, kad naudinga turėti kelis asmens dokumentus kaip atsarginę priemonę – tiesiog dėl saugumo.
– Ką galėtumėte nuveikti Lietuvoje? Ko gero, teko šnekėtis su lietuviais, tad gal įžvelgiate čia laisvą verslo nišą?
– Šiaip aš gyvenu lėktuve, o Lietuva yra puiki šalis susisiekimo atžvilgiu. Taigi džiaugčiausi galėdamas dirbti čia.
Dabar visas mano gyvenimas yra bitkoinai. Lietuvoje irgi jau yra bitkoinų prekyvietė „SpectroCoin“. Man labai malonu matyti su bitkoinais dirbančią kompaniją čia, „Login“ konferencijoje.
– Lietuvoje yra ir daugiau kompanijų, kurios jau naudoja bitkoinus. Ko gero, teko girdėti apie jas?
– Taip, bet mums visuomet reikia daugiau verslų, kurie naudotųsi bitkoinais. Kai salėje sėdinčių žmonių paklausiau, kiek jų turi bitkoinų pinigines, rankas pakėlė tik kokie 10–15 procentų. Tikiuosi, ateityje tai pasikeis.
– Anksčiau dirbote banke, kompanijose „VeriSign“ ir „Visa“. Kokie vėjai jus atnešė pas bitkoinus?
– Iš profesijos esu prekybininkas. Prekiavau valiutomis, o kompanijoje „Visa“ buvau atsakingas už užsienio valiutų tarifus, kurie svarbūs keliaujantiems.
„VeriSign“ teikia šifravimo paslaugas, garantuoja saugumą internete. Taip pat aš vadovavau „Hushmail“, kuri užtikrina elektroninio pašto šifravimą, jo naudotojų privatumą. Kai visa tai dariau, nė nenutuokiau, kad šios sritys – finansai ir informacijos užkodavimas – susilies į vieną – kriptografinę valiutą, bitkoinus.
Tai buvo tikras atsitiktinumas. Ir tai yra geriausias darbas, kokį man teko kada dirbti.
– Kada pirmąkart išgirdote apie bitkoinus ir kodėl pasinėrėte į šią veiklą?
– Pirmą kartą apie bitkoinus išgirdau 2009 metais, bet tada į juos neatkreipiau dėmesio, nes dirbau su kitais projektais, susijusiais su skaitmenine valiuta.
Man atrodė, kad bitkoinai yra susiję su elektra, tad mano dėmesio jie nepatraukė.
Bet po kelių mėnesių sulaukiau elektroninių laiškų iš bitkoinų kūrėjo Satoshi Nakamoto. Jis paragino mane labiau tuo pasidomėti ir labiau įsitraukti.
Kai pradėjau skaityti bitkoino protokolą, supratau, kad tai yra kur kas rimtesnis dalykas, nei įsivaizdavau.
– Taigi jūs nesate S.Nakamoto. Ar jį pažįstate?
– Asmeniškai ne, tik su juo susirašinėjau ir turiu jo elektroninio pašto adresą.
Nuo 2010 metų nebegaunu atsakymų iš jo, nes jis nusprendė likti anonimas, pradingti.
– Ar dažnai ir aktyviai naudojatės bitkoinais?
– Kadangi dirbu „Bitcoin Foundation“, atlyginimą gaunu bitkoinais, taigi neturiu didelio pasirinkimo – kiekvieną mėnesį gaunu bitkoinų ir juos naudoju.
Aš jų turiu, nors pats nekasu (nauji bitkoinai gaunami juos kasant – paskiriant kompiuterio išteklius atlikti tam tikrus skaičiavimo uždavinius. – Red.). Naudoju bitkoinus gana dažnai, bet ne kasdien. Man patogu jais atlikti tarptautinius pervedimus, ypač kai reikia kam nors sumokėti už projektus, konsultacijas.
– Kas yra „Bitcoin Foundation“ – kuo ši organizacija užsiima ir koks jūsų vaidmuo joje?
– Aš esu vienas „Bitcoin Foundation“ įkūrėjų.
Mes esame pelno nesiekianti organizacija, turime narius, veikiame pasaulio mastu. Daugiau nei pusė narių yra už JAV ribų.
Mes padedame standartizuoti bitkoino protokolą, mokame programuotojams, kad jie galėtų dirbti vien su bitkoinais, – anksčiau jie buvo savanoriai. Taip pat vykdome mokomuosius seminarus, propaguojame šią virtualiąją valiutą dalyvaudami konferencijose ir padedame verslams, kurie dirba su bitkoinais.
– Ar esate kaip nors susiję su „MtGox“ – viena didžiausių bitkoinų keityklų, kuri vasarį paskelbė bankrotą?
– „MtGox“ atstovų buvo mūsų organizacijos direktorių taryboje, bet prieš daugiau nei mėnesį jie atsistatydino dėl problemų kompanijoje. Jie nenorėjo, kad šios bėdos pakenktų organizacijai.
Tai yra viskas, ką apie juos žinau, – jie paskelbė bankrotą ir daugiau nesusiję su „Bitcoin Foundation“. Bet mes jiems dėkingi už pagalbą, jie buvo vieni pirmųjų, padėjusių mums įsikurti.
– Bitkoino vertė pastaraisiais mėnesiais kinta nuo kelių šimtų iki tūkstančio dolerių už vienetą. Vieni sako, kad ateityje ji turėtų nusistovėti ties tūkstančiu, kiti mano, kad valiuta žlugs. Kokią bitkoino ateitį matote jūs?
– Tie, kurie kalba apie tūkstantį dolerių už vieną bitkoiną, yra teisūs. Kaina buvo tiek pakilusi. Nors vėliau ji sumažėjo, tendencijos krypsta šia linkme.
Pažvelgę atgal matysite logaritminį augimą: pirmaisiais metais bitkoinas buvo vertas cento, po metų – dešimties centų, dar vėliau – dolerio, dešimties dolerių, šimto, galiausiai – tūkstančio dolerių.
– Tai gal galima sulaukti ir milijono?
– Iki šiol augimas buvo labai nuoseklus. Negaliu prognozuoti ateities, bet jei pratęsite šią seką, šių metų pabaigoje bitkoinas turėtų būti vertas apie 10 tūkst. dolerių. Žinoma, ne visi tuo tikės, bet tokia tendencija.
– Pirmiausia bitkoinas buvo naudojamas pogrindinėse rinkose: narkotikų, pornografijos ir panašiai. Gal čia ir yra bitkoinų vieta?
– Naujosios technologijos dažniausiai išbandomos tokiose rinkose. Jos labiau linkusios priimti naujoves. Nemanau, kad bitkoinai turi kokių nors privalumų, palyginti su kitomis nacionalinėmis valiutomis, jei kalbėsime apie nelegalią veiklą.
Visos valiutos gali būti tam naudojamos. Šiuo atžvilgiu doleriui ar eurui yra nutikę kur kas daugiau blogybių nei bitkoinui.
Tačiau manau, kad anoniminės rinkos, tokios kaip „Šilko kelias“ (nelegali narkotikų prekyvietė internete. – Red.), egzistuos, nes visuomenė jaučia poreikį prekiauti tam tikrais dalykais anonimiškai.
Virtualiąją bitkoino valiutą prižiūrinčiai organizacijai „Bitcoin Foundation“ vadovaujantis amerikietis Jonas Matonis pirmą kartą viešėjo Lietuvoje, tačiau čia jautėsi tarsi namie. Jis neslėpė, kad ateityje norėtų atvykti dažniau, o gal net ir dirbti mūsų šalyje.
