Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS atlikti 2013 m. Baltijos šalių žiniasklaidos auditorijų tyrimai.
„Nepaisant kalbų apie galimą tradicinių medijų „mirtį“, lietuviai ne tik neapleido TV ekranų, bet ir praleidžia prie jų dar daugiau laiko. Televizijos neužgožė net ir vis sparčiu naujus vartotojus traukiantis internetas. Apskritai, lietuviai aktyviai naudojasi visomis medijomis – radijo klausymo rodikliai šalyje išliko stabilūs, spaudos mažėjo nežymiai“, − teigė TNS projektų vadovė Justina Tauginienė.
Latvijos ir Estijos gyventojai TV žiūrėjimui skiria šiek tiek mažiau laiko nei Lietuvoje (atitinkamai 3.19 val. Ir 3.36 val. per dieną). Daugiausiai laiko prie TV ekranų kasdien praleidžia mūsų šalies moterys nuo 15 metų amžiaus (4.14 val.). Vyrai nuo 15 metų amžiaus kasdien prie televizoriaus ekranų užtrunka apie 3.21 val. Nuo ekranų nesitraukia ir mažiausieji žiūrovai – vaikai nuo 4 iki 14 metų kelerius metus iš eilės televizijai kasdien skiria 2 val. 21 min.
Lietuvoje radijas išlieka svarbiausių šalies medijų sąraše – jam skiriamas laikas beveik nesikeičia dvejus metus. Kasdien radijo klausosi 71 proc. šalies gyventojų. Vidutiniškai per dieną Lietuvoje radijo klausomasi 2.30 val. Tiek pat savo dienos laiko tam skiria ir Latvijos gyventojai. Estai prie radijo imtuvų praleidžia daugiausiai laiko iš visų Baltijos valstybių – 3.48 val.
Pusė Lietuvos radijo klausytojų jo kasdien klausosi namuose, 23 proc. teigia radiją įsijungiantys automobilyje, 11 proc. – darbe. Kol kas didžiausias pokytis pastebimas 15–19 metų amžiaus grupėje, kurie radijo klausosi vidutiniškai 11 min. mažiau nei 2012 m.
Reguliarių spausdintų leidinių skaitytojų daugiausiai vis dar yra Latvijoje – 79 proc. šalies gyventojų. Estijoje spausdintų leidinių skaitytojų ratas nuo praeitų metų nepakito – 78 proc., o Lietuvoje jų sumažėjo 3 proc. ir pernai buvo 72 proc.
Lietuvos gyventojai laikraščius skaito vidutiniškai 18 minučių per dieną, o žurnalams skiriama vidutiniškai 16 minučių per dieną. Tarp kaimo gyventojų lojalių spaudos skaitytojų išliko tiek pat – 73 proc. Tuo metu miesto gyventojų, skaitančių popierinę spaudą, sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Interneto vartotojų skaičiumi iš visų trijų Baltijos valstybių pirmauja Estija, kurioje per savaitę internetu naudojosi 74 proc. šalies gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis, lyginant su praeitais metais, paaugo keturiais procentiniais punktais ir siekė 68 proc., o Latvijoje – 67 proc.
Interneto vartotojų gretas Lietuvoje trečius metus iš eilės daugiausia papildė kaimo vietovių gyventojai. Nuo 2010 m. interneto skvarba tokiose vietovėse kasmet vidutiniškai paauga 8 procentiniais punktais. 2013 m. pabaigoje kompiuterinės technikos turėjimo ir interneto skvarbos rodikliai jauniausiose amžiaus grupėse mūsų šalyje praktiškai pasiekė maksimumą: kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik 100 proc. 15–19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o 20–29 metų amžiaus grupėje – 98 proc. Bendra besinaudojančiųjų internetu dalis, kaip ir praėjusiais metais, aktyviausiai augo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Žymiausiai išaugo 40–59 metų amžiaus interneto naudotojų dalis, per metus padidėjusi 6 procentiniais punktais.
