Seime trečiadienį kibernetinio saugumo klausimais surengtoje diskusijoje jis pažymėjo, kad pastarųjų įvykių kontekste kibernetinio saugumo klausimas labiausiai tapo akcentuojamas gynybinio nacionalinio saugumo aspektu.
„Tai labai svarbu ir mes matome, kad Lietuvoje tas aspektas labai svarbus, labai daug pažeidimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, tačiau tuo pačiu metu svarbu suprasti, kad kibernetinis saugumas nėra tik tai, kas svarbu nacionalinio saugumo ir gynybos prasme. Tai svarbu kiekvieną dieną ir svarbu kiekvienam, kuris naudojasi elektroninių ryšių priemonėmis, elektronine bankininkyste, elektroninės komercijos, prekybos priemonėmis, socialiniais tinklais. Kiekvieną dieną mes susiduriame su klausimais, kurie susiję su kibernetiniu saugumu“, – sakė T.Lamanauskas.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas Rimvydas Jančiauskas diskusijoje pristatė baigiamą derinti Kibernetinio saugumo įstatymo projektą. Pasak VRM atstovo, tikimasi, kad pritarus Vyriausybei projektas Seimą pasieks dar pavasario sesiją. Įstatymu būtų reglamentuojama iki šiol fragmentiškai atskiruose įstatymuose apibrėžiama kibernetinio saugumo sritis, kurią būtų pavesta kuruoti Krašto apsaugos ministerijai.
Taip pat numatyta kurti Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą, kuris užsiimtų kibernetinių incidentų valdymu, rengtų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitas, gynybos planus.
Diskusijoje pasisakęs Seimo Informacinės visuomenės komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys pažymėjo, kad elektroninės informacinės erdvės saugumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių šių laikų prioritetų.
„Pastaraisiais metais pasaulyje įvykę kibernetinio saugumo incidentai, kai paliečiamos visuomenei jautrios sritys, kai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, sutrikdytas bankinių paslaugų teikimas, parodo, kokią įtaką visuomenei turi kibernetinio saugumo užtikrinimas“, – sakė komiteto vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad kibernetinio saugumo užtikrinimas yra ne tik valstybės, bet ir privačių bendrovių rūpestis. „Kibernetinio saugumo užtikrinimas priklauso ne tik nuo valstybės, bet ir nuo privačių bendrovių duomenų perdavimo, talpinimo paslaugų teikėjų. Vienas svarbiausių veiksnių kibernetinio saugumo užtikrinimui yra produktyvus nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas“, – kalbėjo M.Bastys.
Lietuvos karinė kontržvalgyba šią savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė, kad pernai šalyje didelio masto kibernetinių atakų, išskyrus išpuolį prieš vieną tinklalapį, nebuvo. Tačiau, departamento turimais duomenimis, panašaus pobūdžio atakos buvo planuojamos mažiausiai du kartus.
