Bendrovės turi veikti kaip socialinis tinklas

Šiandieninis pasaulis tapo milžinišku tinklu, kuriame informacija keičiamasi itin greitai, o mobilieji įrenginiai sujungė žmones kaip niekad glaudžiai. Tyrimai rodo, kad visame pasaulyje vis daugiau gyventojų turi net po keletą išmaniųjų įrenginių, o įvairūs socialiniai tinklai tapo kasdiene bendravimo ir informacijos paieškos priemone.

Daug kompanijų šiandien dar neįvertina naujų bendradarbiavimo galimybių ir savo veiklą remia hierarchiniais principais<br>123rf nuotr.
Daug kompanijų šiandien dar neįvertina naujų bendradarbiavimo galimybių ir savo veiklą remia hierarchiniais principais<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 9, 2014, 12:43 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 3:32 AM

Beveik 2 milijardus gyventojų skaičiuojanti socialinių tinklų dalyvių rinka tikisi, kad ir verslo įmonės bendraus su jais taip pat, kaip jie įpratę: greičiau ir asmeniškai. Tačiau nemažai bendrovių šiandien vis dar veikia pagal senąjį modelį, laikantis griežtos hierarchinės struktūros ir neįžvelgiant, kad socialinio bendravimo įrankius įvaldę verslai plečia savo rinkas ir naudojasi naujomis pelno galimybėmis.

„Socialiniai tinklai jau seniai yra pagrindinė komunikacijos platforma žmonėms, gimusiems po 1980-ųjų. Jie pakeitė mūsų bendravimo įpročius asmeniniame gyvenime, šiuos pokyčius vis ryškiau matome ir versle. Esant tokiam milžiniškam informacijos perdavimo greičiui, darbas tampa vis dinamiškesnis ir mažiau rutiniškas, taip pat reikalauja sklandaus bendradarbiavimo įgūdžių iš įmonių darbuotojų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. „Gartner“ prognozuoja, kad jau kitąmet net 75 proc. intelektinio pobūdžio darbų bus atliekami virtualių komandų, suburtų įmonėse įvairiems projektams įgyvendinti“, – sakė Maté Szücs, „Microsoft“ socialinio produktyvumo ekspertas Centrinei ir Rytų Europai.

Tuo pačiu jis pastebi, kad daug kompanijų šiandien dar neįvertina naujų bendradarbiavimo galimybių ir savo veiklą remia hierarchiniais principais, kai informacija atkeliauja iš viršaus ar per aiškią vadovavimo grandinę. „Įsivaizduokite, kad jūsų kolega turi klausimą, bet nežino, kas į jį galėtų atsakyti. Jam teks paklausti net kelių bendradarbių, kol galiausiai ras arba neras reikiamą informaciją. Tyrimai rodo, kad informacijos paieškai žmonės darbe skiria maždaug apie 20 proc. darbo laiko, arba vidutiniškai vieną darbo dieną per savaitę. Tokia situacija stabdo sprendimų priėmimą bendrovės viduje ir neleidžia greitai reaguoti į besikeičiančią rinką“, – teigė M.Szücs.

Darbuotojų tinklas

„Microsoft“ tiki, kad klientų tinklą efektyviai aptarnauti gali tik darbuotojų tinklas. Todėl kompanija sukūrė „Enterprise Social“ – socialinių įrankių paketą, kuris leidžia įmonėms keistis žiniomis viduje ir su savo klientais, kurti informacijos tinklus atskiromis temomis ir virtualias darbo grupes, suburiančias žmones pagal konkrečiai užduočiai reikalingas kompetencijas, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. „Enterprise Social“ įrankiai apima socialinį tinklą „Yammer“, debesijos paslaugą „Office 365“, pokalbių programas „Skype“ ir „Lync“, taip pat verslo valdymo sprendimus „Microsoft Dynamics“.

„Socialiniai įrankiai bendrovėms leidžia jau šiandien pamatyti tik joms aktualius pokalbius ir juose įžvelgti verslo galimybes ar potencialas problemas“, – pastebi „Microsoft“ atstovas.

Pavyzdžiui, JAV restoranų tinklas „Red Robin“, pristatęs naują sumuštinį, sulaukė itin neigiamų klientų atsiliepimų. Tinklo vadovas bendrovės vidiniame socialiniame tinkle „Yammer“ paprašė restoranų padavėjų ir vadovų pasidalinti patarimais, kaip nenusisekusį produktą būtų galima patobulinti. Po kelių savaičių „Red Robin“ pristatė geresnį ir daug populiaresnį sumuštinį.

Dirbant įprastomis sąlygomis, organizuojant klientų apklausas, atliekant rinkos tyrimus, šis procesas bendrovei būtų trukęs mėnesius ir pareikalavęs didelių investicijų.

Bendrovės, veikiančios kaip vienas didelis tinklas, leidžia ne tik efektyviau bendrauti, bet ir lengviau rasti talentingus darbuotojus bei greičiau mokytis naujokams. Be to, įmonės personalas gali lengviau susiburti į naujus produktus kuriančias komandas, kurių neriboja biuro sienos ar informacijos apsikeitimo greitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.