Vakar šis teismas pirmą kartą patvirtino asmens „teisę būti pamirštam“ internete ir nustatė aplinkybes, kuriomis žmonių asmeniniai duomenys tampa pasenę ar netikslūs. Ši teisė gali būti taikoma tais atvejais, kai duomenys atrodo neadekvatūs, nereikšmingi arba perdėti, įvertinant tikslą, dėl kurio buvo apdoroti, ir praėjusį laiką.
Kitaip sakant, jei kuris nors paieškos rezultatas jūsų netenkina, galite kreiptis tiesiogiai į „Google“, o ši privalės jį pašalinti, jei pateikiama informacija prarado reikšmę, yra neadekvati arba perdėta. Iš esmės tokius reikalavimus gali atitikti bet kokia informacija apie privataus asmens gyvenimą – jei pats ją taip įvertinsite.
Puikus pavyzdys yra ESTT nagrinėtas atvejis: vienas Ispanijos pilietis skundėsi dėl internete vis dar randamo skelbimo apie tai, kad finansinių problemų turėjusio vyro namas buvo parduodamas varžytinėse. Dabar jis praradęs aktualumą, o ir atskleidžia perdėtą informaciją apie privataus asmens gyvenimą, taigi teismas nurodė jį pašalinti iš paieškos rezultatų.
Anksčiau bet kokį duomenų šalinimą cenzūra vadinusi „Google“ ESTT sprendimą vadino nuviliančiu ir nurodė, kad jai dar reikės laiko įvertinti galimas pasekmes.
Ką toks sprendimas reikš interneto bendruomenei ir pačiam pasauliniam tinklui?
Žiniasklaida – su skėčiu
Teismo sprendime paieškos įrankių valdytojo veiksmai su informacija prilyginami duomenų tvarkymo veiksmams, be to, paieškos sistemos padidina viešumą, kurį informacijai suteikia pirminiai šaltiniai (tinklalapiai, forumai ir pan.). Taigi interneto paieškos kompanijos pripažįstamos asmens duomenų valdytojomis ir joms tenka pareiga riboti informaciją paieškos rezultatuose.
Joms pačioms tenka ir atsakomybė įvertinti, ar žmogus turi teisę „būti pamirštas“.
„Pati byla susijusi tik su paieškos rezultatais, bet sprendimo pasekmės yra platesnės. Netiesiogiai jis susijęs su bet kokiais interneto šaltiniais, kur talpinama žmogaus privati informacija, – sakė teisininkas Mindaugas Kiškis. – Žmogus turi kreiptis su argumentu, kodėl jis nori, kad informacija nebūtų prieinama. Nebūtinai paieškos rezultatas, tai gali būti ir kažkoks komentaras ar informacija apie jį. Esminis skirtumas tas, kad iki šiol pareiga įrodyti teko žmogui. Po šio teismo sprendimo pareiga įrodyti, kad informacija turi būti prieinama, tenka paslaugos teikėjui.“
Jei paslaugų teikėjas pašalinti informacijos nesutinka, kaip ir iki šiol, vartotojas gali kreiptis į asmens duomenų priežiūros instituciją ar teismą.
Tiesa, Mykolo Romerio universiteto Skaitmeninių technologijų instituto profesorius pastebėjo, kad iš žiniasklaidos portalų informaciją pašalinti nebus taip paprasta. „Žiniasklaida veikia pagal atskirus įstatymus, jai galioja kiek kitokios taisyklės. Aš manau, kad nereiktų taip interpretuoti, kad šis sprendimas turės kažkokių tiesioginių pasekmių žiniasklaidai“, – sakė M.Kiškis.
Gali piktnaudžiauti
ESTT sprendimas parankus žmonėms, kurie internete šmeižiami, arba anksčiau turėjo problemų, bet dabar pradėjo naują gyvenimą (kaip jau minėtas ispanas).
„Paprastas dalykas: žmogus ieško darbo, darbdavys įveda jo vardą, pavardę paieškos laukelyje. Ir jam išmeta informaciją, kad jis kažkada neįvykdė įsipareigojimų – tai tokia informacija neturėtų būti saugoma neterminuotai. Terminams suėjus ji neturėtų būti prieinama paprastais būdais. Tarkime, jei specialiai eisi į archyvus, tikrinsi aukcionų protokolus – ją ir toliau galėsi atrasti“, – pastebėjo teisininkas.
Iš kitos pusės, suteikiant teisę atsiranda ir galimybė piktnaudžiauti. Šiuo atveju nauja galimybė gali sudominti, pavyzdžiui, politikus ir valdininkus, teikiančius turto deklaracijas, kurios gali atskleisti, jog turtą jiems sunešė „aitvarai“. Arba dar blogiau – nusikaltėlius, teistus už žmogžudystes, vaikų seksualinį išnaudojimą ar kitokius sunkius nusikaltimus.
„Yra diskutuotinų atvejų, ar informacija turėtų būti prieinama. Aš esu ne kartą sakęs, kad jei yra specifiniai nusikaltimai, pvz., prieš vaikus, – manau, visuomenei labai svarbu žinoti tokią informaciją. Tarkim, ieškodamas auklės aš nenorėčiau nusamdyti žmogaus, kuris jau žinomas kaip tokio tipo nusikaltėlis. Ir čia tenka pareiga įstatymų leidėjui pagalvoti apie tokius atvejus bei iškart išgryninti, kad žmonės, prisidengdami teise į privatumą, neturėtų galimybių piktnaudžiauti“, – sakė M.Kiškis.
Krapšto interneto pamatus?
Nuorodos yra laikomos interneto pagrindu: jei turinys skelbiamas vienoje svetainėje, bet juo niekas nesidalina ir jo neįmanoma rasti, informacija tampa praktiškai beverte. Todėl sprendimas žmonėms suteikti teisę šalinti bet kokią jiems nepatinkančią informaciją gali turėti rimtų ir neatstatomų pasekmių.
Tačiau M.Kiškis nemano, kad interneto pamatams gresia pavojus. „Tas sprendimas nėra toks vienareikšmis, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Teismas ne tik nustatė teisę, bet ir numatė sąlygas, kurioms esant ji turi būti įgyvendinama. Nėra taip, kad šiandien aš pateikiu informaciją ir ji amžinai gali „kabėti“ internete, kokia ji bebūtų – teigiama ar neigiama. Juk net teistumas galioja ribotą laikotarpį ir, jam pasibaigus, išnyksta. Negali būti žmogus visą gyvenimą baudžiamas už tai, kad jis kažką kažkada padarė, – teigė teisininkas. – Aš sakyčiau, kad gal šis sprendimas net yra adekvatus, gal jau pribrendo reikalas. Juk internetą turime jau 20–30 metų ir jo nuorodos, turinys iki šiol buvo nevaldomas.“
„Google“ šiuo metu suteikia galimybę pašalinti paieškos rezultatus, jei jie susiję su asmenine informacija ar atvaizdais. Informaciją, kaip tai padaryti, rasite čia (anglų k.).
