Vienas pirmųjų „būti užmirštu“ internete panoro pedofilas

Dar vakar Lrytas.lt rašė apie tai, kad šią savaitę Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) priimtas sprendimas, suteikiantis piliečiams teisę „būti užmirštiems“ internete, gali sudominti pedofilus ar kitus nusikaltėlius. Šios prognozės išsipildė: „Google“ skelbia jau sulaukusi pedofilo prašymo pašalinti paieškos rezultatus apie jį.

Žmonės jau skuba pasinaudoti ESTT sprendimo suteikta teise „būti užmirštiems“ internete.<br>123rf nuotr.
Žmonės jau skuba pasinaudoti ESTT sprendimo suteikta teise „būti užmirštiems“ internete.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 15, 2014, 5:12 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 9:55 PM

Interneto paieškos milžinė pranešė jau sulaukusi įvairiausių dviprasmiškai vertintinų prašymų pašalinti informaciją. Vieną jų atsiuntė vyras, kuris buvo pripažintas kaltu dėl vaikų išnaudojimo nuotraukų laikymo. Jis prašo pašalinti iš paieškos rezultatų nuorodas į straipsnius apie jo nuteisimą, skelbia BBC.

„Būti užmirštu“ panoro ir vienas politikas, dalyvaujantis rinkimuose: jam nepatinka straipsnis apie jo elgesį užimant pareigas.

„Google“ taip pat sulaukė daktaro prašymo pašalinti neigiamus pacientų atsiliepimus apie jį.

Pati paieškos milžinė ESTT sprendimo plačiau nekomentuoja, tik nurodo, kad jis yra nuviliantis. Kol kas kompanija siekia įvertinti galimas to pasekmes.

Ar tokių užklausų skaičius po antradienį priimto ESTT sprendimo išaugo, „Google“ neskelbia.

Bylą šiai kompanijai iškėlė vienas Ispanijos pilietis, kuris teismui skundėsi dėl internete randamo aukciono skelbimo apie tai, kad jo namas parduodamas varžytinėse. Vyras nurodė, kad toks paieškos rezultatas pažeidžia jo teisę į privatumą.

ESTT nurodė, kad teisė „būti pamirštam“ internete gali būti taikoma tais atvejais, kai duomenys atrodo neadekvatūs, nereikšmingi arba perdėti, įvertinant tikslą, dėl kurio buvo apdoroti, ir praėjusį laiką.

Teisininkas Mindaugas Kiškis teigė, kad norintys „būti pamiršti“ internete gali kreiptis tiek į „Google“, tiek į tinklalapį, kuriame talpinama nepageidaujama informacija, ir paprašyti ją pašalinti. „Esminis skirtumas tas, kad iki šiol pareiga įrodyti teko žmogui. Po šio teismo sprendimo pareiga įrodyti, kad informacija turi būti prieinama, tenka paslaugos teikėjui“, – paaiškino M.Kiškis.

Eurokomisarė Viviane Reding pastebėjo, kad ESTT sprendimas yra svarbi pergalė žmogaus privatumo gynėjams, tačiau kritikai pastebi, kad tai kelia pavojų žodžio laisvei ir įvairioms interneto svetainėms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką reiškia kandidato R. Žemaitaičio pasitraukimas iš Seimo?