Debu ne vienus metus Silicio slėnyje buvo atsakingas už milijardinius sandėrius įsigyjant naujas kompanijas. Dabar atstovaujantis Londone įsikūrusiam fondui „Octopus Investments“, jis atskleidė, kaip atrenkami tie, kurie gaus investicijas, ir kodėl Lietuva net perspektyvesnė už didžiąsias valstybes.
– Kaip atradote, kas yra Lietuva, ir kokie vėjai jus čia atnešė?
– Pirmą kartą apie Lietuvą sužinojau, kai išgirdau apie „Skype“. Tuomet žemėlapyje atsirado Talinas, nutariau pasidomėti Estija, o kažkas rekomendavo pažiūrėti ir Lietuvą.
Atvykti čia pakvietė verslininkas Antanas Guoga. Iškart tuo susidomėjau, nes mūsų fondas daug investavo į pradedančiąją įmonę „YPlan“, kurią Londone įkūrė du lietuviai. Kai dar dirbdamas „Google“ susipažinau su Viktoru ir Ryčiu, jie iškart prisistatė esantys iš Lietuvos, ir šalis mane sudomino.
Be to, turiu gerą draugą, kuriam priklauso viena didžiausių Europoje sveikatingumo ir grožio priemonių svetainė „Wahanda“. 2012 metais jis nupirko lietuvių bendrovę „Salonium“ ir apie Lietuvą kalba tik gerai. Tai buvo geriausia jų investicija, dabar visus savo darbus vykdo čia.
– Ir ką aptikote?
– Lietuvoje labai daug talentingų žmonių, čia vis dar populiarus inžinerinis išsilavinimas ir tai yra labai gerai.
Šalis maža, kad būtų lanksti ir moderni. Pasirinkus, kaip tinkamai skirstyti išteklius, visą šalį galima nukreipti kokia nors linkme ir taip augti. Didelės šalys lėtos ir auga savo viduje, o jus galima priversti iškart siekti pasaulinio masto ir konkurencingumo.
– Daug kas sako, kad lietuviai geri ir įgudę darbuotojai, tačiau linkę vykdyti nurodymus, o ne kurti, jie per kuklūs, nemoka kalbėti apie save...
– Išgirstumėte, kaip dabar puikiai kalba Rytis iš „YPlan“. Reikia laiko, tačiau žengdami teisinga kryptimi visko išmokstame. Todėl ir mūsų fondo pinigai yra tik maža dalis investicijos – duodame patirties, patarimų, ryšių.
Kai augau Indijoje, ji buvo labai skurdi, tačiau žmonės mokėsi ir nuo to laiko įvyko milžiniški mentaliteto pokyčiai. Vertinant technologiniu požiūriu – Lietuva labai jauna šalis. Tačiau čia yra viskas, ko reikia, sėkmei.
Kalbate apie ambicijas? Iš savo patirties žinau, kad įgimtos ambicijos būdingos tik labai mažai kuriems. Daugelio žmonių ambicijos auga su jais. Lietuvai reikia vienos milžiniškos sėkmės istorijos, pasaulinę šlovę pasiekusios įmonės, kad visa šalis pasikeistų. Tokia yra pavyzdžio galia.
– Kaip atsirenkate, kokiems verslams duoti pinigų? Nejaugi tik iš patirties spėliojate, kas gali būti sėkmingi?
– Fondas, kuriam atstovauju, dažniausiai investuoja į jau pažengusias pradedančiąsias įmones ir dažniausiai remia jas visą laiką. Įprasta vienos investicijų pakopos suma yra 5 milijonai svarų sterlingų, tačiau mes linkę investuoti ir toliau. Mūsų veikla labai rizikinga, tačiau sėkmės atveju investicijų grąža milžiniška.
Tikrai niekada nespėlioju – pasirinkimą nulemia daugybė parametrų, kurie nustatomi surinkus duomenis.
Kai jaunų žmonių komanda pateikia savo idėją, pirmiausia žiūri, kiek toji komanda kokybiška. Vertini, kokius talentus jie demonstravo anksčiau, jų mokslo pasiekimus, darbo patirtį, kokius kūrė produktus.
Po to vertiname, kokia siūlomo produkto rinka. Ar jis gali augti į plotį ar į gylį. Ką tai reiškia? Į plotį, kai produktas gali būti perkamas visame pasaulyje. Į gylį – skirtas tam tikrai teritorijai, tačiau gali užimti didžiulę rinkos dalį ir tapti labai svarbus.
Lietuva, Estija, Suomija, Izraelis yra mažos valstybės, tad kuria produktus, kurie veiks pasaulyje.
– Tačiau „Google“, kur ilgai dirbote, sako, kad visi tie rodikliai – geras išsilavinimas, darbo patirtis – realiame darbe turi labai mažai vertės. Žmogus, kuris gerai mokėsi, nebūtinai gerai dirbs ir t.t.
– Išsilavinimas savaime neįrodo nieko, tačiau tai vienas teigiamų dalykų. Mokėsi gerai – reiškia kruopštus ir siekia tikslų. Turėdamas daugybę duomenų gali daryti išvadas ir lyginti. Tai geriau, negu spręsti pagal marškinių spalvą.
Labai svarbu, koks būsimo verslo planas, koks tai bus produktas, kokia kuriama technologija. O svarbiausia man – ką gaus vartotojas, kokią problemą šis produktas spręs. Labai retai pasitaiko produktų, kurie prigyja, nes sprendžia problemą, apie kurios buvimą iki tol vartotojas nė nesusimąstė. Geras pavyzdys „Twitter“ – kas prieš jam atsirandant manė, kad to reikia?
– Lietuvoje irgi niekas nenorėjo patikėti, kad „Vinted“ gali pasiekti pasaulinės sėkmės. Tačiau ne dėl to, kad to niekur nėra. Atvirkščiai – kam tie „Mano drabužiai“, kai internete tiek prekybos vietų?
– Jiems pavyko, nes ėmėsi tenkinti vieną žmonių poreikį ir šioje srityje pasiekė tobulumo. Ir man tai patinka. Nes nėra didesnio malonumo, negu ateiti į užimtą rinką ir pažvelgus kitaip pasiekti sėkmės. Kitas geras pavyzdys būtų „Spotify“ – pasaulyje tiek muziką transliuojančių paslaugų, o jie rado savo vartotojų.
– „Google“ ėjote aukštas pareigas, daugeliui tai būtų svajonių viršūnė. Kodėl dabar nėrėte į investicinį fondą?
– Išvykęs iš Indijos dirbau Rusijoje, tabako pramonėje, vėliau išvažiavau į Niujorką, dirbau finansų srityje, po to beveik septynerius metus praleidau Silicio slėnyje. „Google“ man labai patiko, tai geriausia kompanija, kurioje dirbau. Ir dabar daugelis draugų čia dirba, vis dar esu „Google“ investicijų patarėjų valdyboje, tačiau nebenoriu dirbti Silicio slėnyje.
Mėgstu nuolatinį judėjimą, tad daugiau nei šešeri metai vienoje kompanijoje man buvo labai ilgai. Traukė Europa, galimybė daugiau susitelkti į pradedančiąsias įmones. Tuo užsiimu tik keturis mėnesius, tačiau man labai patinka.
– Bet juk „Google“ iki šiol dirba lyg koks pradinio kapitalo projektas. Tik ten nemokamas maitinimas, kava ir alus po penkių vakaro.
– „Google“ viską daro priešingai negu kitos tokio dydžio kompanijos. Neįtikėtina, jog įmonė, įdarbinusi beveik 50 tūkst. žmonių, dirba kaip pradedančioji – mažos komandos, dideli projektai, jokios biurokratijos. Tai labai įdomu. Aišku, ir nemokamas maistas fantastiška.
Žaviuosi „Google“ atmosfera, santykių skaidrumu, bendru darbu griebiantis ambicingiausių pasaulį keičiančių projektų, sugebėjimu dirbti linksmai ir užsidirbti.
– Manote, jog kitiems verta iš jų mokytis?
– Esu įsitikinęs, kad kuo daugiau kompanijų turi dirbti būtent taip. Ne tik dėl demokratiškumo. Taip greičiau priimami sprendimai, o šiuo metu sugebėjimas greitai keistis yra svarbiausia. Gerai, kai gali iškart įgyvendinti idėją, kuri į galvą šovė duše. Kuo greičiau išmėginsi, tuo greičiau rasi svarbią inovaciją.
Įsivaizduok: esi virėjas, sugalvoji penkis naujus salotų receptus ir reikia nuspręsti, kurį jų patvirtinti. Greitai pateiki žmonėms visas penkias, iškart atmeti tris mažiau patikusias, dvi likusias kiek patobulini, vėl pateiki ir taip greitai sužinai, ko reikia.
Taip turi dirbti – greitai ir nebrangiai. Kalbu ne apie savaites, o valandas.
– O jei esi labai geras virėjas ir žinai, jog tavo salotos yra geriausios?
– Būtent dėl to turi būti kuklus ir suvokti, kad ne viską pasaulyje žinai. Turi nuostabią idėją, tikrą perliuką, tačiau privalai pripažinti, kad tai dar ne viskas, ir įsiklausyti į vartotojų pageidavimus. Ir tai daryti nuolat, kol rasi, kas veikia.
– Apie tai ir kalbėsite dvi dienas Lietuvoje?
– Turėsiu labai daug susitikimų. Planuoju susitikti su pradedančiųjų įmonių savininkais, bendrausiu su verslininkais, investuotojais – noriu pajusti jų idėjas.
Penktadienį skaitysiu atvirą paskaitą (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. – Red.). Labai tikiuosi rasti tuos, kuriems galėsiu pasiūlyti investiciją.
