Daugelio įstaigų finansai ne vienus metus tvarkomi naudojant vienos didžiausių Rusijos programinės įrangos kūrėjų ir gamintojų – kompanijos „1C“ programinę įrangą.
Šalyje populiarus ir dar vienas rusų produktas – antivirusinė sistema „Kaspersky Endpoint Security“. Ją sukūrė Rusijos gynybos departamento ir KGB finansuojamą Kriptografijos, telekomunikacijų ir kompiuterinių mokslų institutą baigęs Eugenijus Kasperskis.
Švaisto pinigus
Atvirojo kodo – nepriklausomų programuotojų sukurtų ir laisvai platinamų programų – entuziastai tai vadina lėšų švaistymu.
„Lietuvoje pasigendu nuostatos taupyti išteklius. Tai ne verslo, o valstybės politikos bėda. Menkas skirtumas, ar tai rusų, ar amerikiečių programos.
Jei jas įmanoma pakeisti atviruoju kodu, tai būtų geriau. Ne tik lėšų sutaupytų, bet ir tiksliai būtų žinoma, kas naudojama, būtų galima saugiau jaustis“, – sakė organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL) prezidentas Mykolas Okuličius-Kazarinas.
Anot jo, didelė dalis atvirojo kodo produktų sukurta didžiuosiuose pasaulio universitetuose atliekant mokslo darbus ar tyrimus. Šiais produktais pasitiki visas pasaulis. Tik ne Lietuva: pernai atlikta apklausa parodė, kad valstybiniame sektoriuje karaliauja uždarojo kodo programinė įranga.
Tiek buhalterinės apskaitos, tiek antivirusinės apsaugos nemokamų alternatyvų yra daug. Savo sukurtus sprendimus siūlo ir kelios lietuviškos kompanijos. Tačiau valstybės įstaigos pačios sprendžia, kokius reikalavimus programinė įranga turi atitikti.
Ar nepavirs Trojos arkliu?
Uždarojo kodo programinė įranga turi trūkumų. Anot M.Okuličiaus-Kazarino, toks produktas gali turėti įvairių nežinomų detalių. Jos galbūt ir nekenksmingos: programos kūrėjams gali siųsti informaciją apie naudojimą. Tik bėda, kad vartotojas nežino, kur ir kodėl ta informacija siunčiama.
Vieša paslaptis, kad ne viena pasaulio valstybė kuria, o kai kurios ir naudoja kibernetinius ginklus. Apie gresiantį informacinių technologijų (IT) karą yra prabilę ir Lietuvos politikai.
Ypač baiminamasi pavojų iš Rusijos. Kad ši šalis Lietuvoje naudoja įvairias šnipinėjimo programas, šįmet konstatavo net Valstybės saugumo departamentas.
Esą tokie virusai gali ne tik rinkti duomenis ir siųsti juos savo valdytojui, bet ir leisti jam nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti užkrėstą kompiuterį.
Ar, naudodami rusų programas, nebūsime įsileidę Trojos arklio? Lietuvos banko IT departamento direktorius Tomas Kvaraciejus tvirtino, kad baimintis nėra ko.
„1C“ sistema veikia tik banko vidaus infrastruktūroje, diegėjai dirba atskiroje testavimo aplinkoje su testavimo duomenimis. Sistemoje išvis nėra informacijos, susijusios su Lietuvos banko funkcijomis, vykdomomis pagal įstatymą“, – tikino pašnekovas.
Šiame banke naudojama ir „Kaspersky“ antivirusinė sistema, bet T.Kvaraciejus aiškino, kad ji skirta tik darbo vietų apsaugai nuo kompiuterinių virusų, o banko vidaus sistemos saugomos kitais būdais.
Tačiau išsamiau komentuoti, kaip veikia banko sistemos ir kaip užtikrinamas jų saugumas, Lietuvos banko atstovas teigė negalįs, nes tai yra riboto naudojimo informacija.
Diegė ir prižiūri lietuviai
Lietuvos banke sistemą įdiegė „1C“ produktus platinanti bendrovė „Eurosoft LT“.
Jos atstovai aiškino, kad lietuviai tik pasinaudojo „1C“ platforma ir sukūrė savo produktą – verslo valdymo sistemą, kuri padeda registruoti ūkines operacijas, atlikti jų analizę.
Nuogąstavimus dėl „1C“ produkto patikimumo „Eurosoft LT“ atstovai vadino nepagrįstais: „Tokios informacijos neturime ir neteko girdėti, kad kas nors panašaus būtų nutikę.“
Kad rusų sukurta programinė įranga nekelia grėsmės, tvirtino ir šią kompaniją gerai žinantis IT ekspertas Marius Pareščius. Anot jo, įmonėse ir įstaigose diegiamos programos yra pusiau lietuviškos, kadangi rusų kodas sudaro tik jų branduolį, o lietuviai programas „lipdo“ pagal savo poreikius.
„Paties produkto platinimas vykdomas franšizės principu: regioniniai partneriai perka produkto branduolio licencijas ir „Lego“ principu apaugina savo programiniais moduliais, kurie padeda produktą pritaikyti tam tikros verslo srities įmonių buhalterinės įmonės ar verslo apskaitai“, – aiškino IT ekspertas.
Teigiama, kad nutekinti duomenų pašaliniams asmenims tokia programa techniškai negali. Visą pasikeitimo duomenimis procesą valdo programos naudotojai, o piktavaliai neturi galimybių nei pateikti užklausų, nei pakeisti buhalterinės apskaitos duomenų ar gauti ataskaitų.
Nieko neatskleidžia
Daugiau nei 700 darbuotojų ir per 10 tūkst. verslo partnerių turinti kompanija „1C“ ne tik Rusijoje, bet ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse užsitikrino verslo programinės įrangos lyderės poziciją. Vakaruose ji geriau žinoma kaip kompiuterinių žaidimų platintoja.
Bendrovė gyvuoja jau daugiau nei du dešimtmečius, tačiau iki šiol neatskleidžia nei savo finansinių rezultatų, nei akcininkų. Neoficialiai nurodoma, esą „1C“ priklauso maždaug tuzinui darbuotojų. Kompanijos vadovui Borisui Nuralijevui priklauso apie trečdalį įmonės akcijų.
Ši kompanija per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo atsiriekti didelę dalį rinkos pyrago Rusijoje, vidutinio ir stambaus verslo sektoriuose aplenkusi tokius milžinus kaip „Oracle“ ir „Microsoft“. Jos produktus naudoja net tarptautinių kompanijų padaliniai.
Dalis paslapties yra verslo modelis: kompanija savo verslo programų platinimą patiki partneriams, kuriems taiko ypatingas nuolaidas, siekiančias 50–55 proc. Kitaip sakant, programų pritaikymą, diegimą ir palaikymą atliekančios įmonės parduoda produktus rinkos kaina, bet pusę sumos pasilieka sau. Taigi „1C“ nereikia samdyti specialistų visame pasaulyje ir rūpintis pavieniais klientais, tik sudarinėti sutartis su partneriais.
