„Mano manymu, tai yra asmeninė informacija ir ji be jokio kodavimo paskelbta viešai – kiekvienas gali ją skaityti. Mane glumina ne paviešinti testo rezultatai, bet asmens duomenys“, – sako mama ir priduria, kad prieiga prie rezultatų galėtų būti suteikta mokyklai ar mokytojams.
Moteris dėl to kreipėsi į konkurso organizatorius, tačiau atsakymo nesulaukė. Užklausą taip pat išsiuntė į VDAI.
Iki šiol niekam neužkliuvo
„Kengūros“ projekto vykdytojas Pranas Žilinskas patvirtino, kad tokie duomenys yra skelbiami jau 15 metų, o šiemet pirmą kartą keli tėvai kreipėsi šiuo klausimu.
„Yra komitetas, mes svarstysim šį klausimą. Nuo 2000 m. taip vyksta ir tokių (besikreipiančiųjų) nebuvo. Nežinau, su kuo tai (dabartiniai prašymai) gali būti susiję“, – sakė P.Žilinskas.
Anot vyro, konkurso politiką formuoja komitetas, todėl artimiausiame jo posėdyje tikimasi šį klausimą svarstyti. Tačiau P.Žilinskas užsiminė, kad vasarą komiteto narius surinkti yra sudėtinga.
„Kengūros“ vykdytojas nesiima vertinti, ar yra gerai viešai internete pateikti moksleivių duomenis, tačiau užsimena, kad problemos sprendimas gali atsieiti nemažai.
„Tai susiję ir su tam tikromis išlaidomis, nes reikia kurti sistemą, kurioje kiekvienas galėtų prisijungti su slaptažodžiu. Tada mums reikia pinigų. Klausimas – kas juos duos, o gal turėtume skirti iš surinktų (moksleivis sumoka 6 litų dalyvio mokestį). Visas projektas išsilaiko tik iš šios rinkliavos“, – sako P.Žilinskas.
Paklaustas, kodėl neatsakė į mamos užklausą, projekto vykdytojas sako manantis, kad ji galėjo pasimesti, mat gaunama daug laiškų su prašymais patikslinti duomenis.
Pasigedo logikos
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas sako, kad bet kokiu duomenų skelbimo atveju turi būti gautas sutikimas, išreikštas aiškia forma. Taip pat vaikai turi būti informuoti, kad jų rezultatai bus skelbiami viešai. Kita vertus, specialistas abejoja tėvų nepasitenkinimo pagrįstumu.
„Aš nematau jokio pavojaus – ten yra dalyvaujama savo noru. Dalyvauti konkurse yra tas pats, kas dalyvauti olimpiadoje ir būti nepatenkintam, kad paskelbė tavo rezultatus. Man truputį keista – dalyvauja varžybose ir nenori, kad būtų paskelbti pasiekimai. Trūksta logikos. Tačiau, be abejo, turi būti gautas sutikimas“, – aiškina A.Kunčinas.
R.Aldonytė tikina, kad specialaus sutikimo dukrai dalyvauti konkurse nedavė, jokių dokumentų nepasirašinėjo, o apie atžalos pasiekimus sužinojo po visko.
A.Kunčinas teigia patikrinęs ir sužinojęs, kad inspekcija negavo jokios užklausos dėl konkurso „Kengūra“, todėl joks tyrimas nepradėtas. Norint išsiaiškinti, ar vaikų duomenys buvo paskelbti teisėtai, reikėtų tikrinti su tuo susijusius dokumentus.
„Gal tėvų klausė, bet jie pamiršo? Aš taip įsivaizduoju, kad paraišką turi pateikti mokykla, juk reikia ir dalyvio mokestį sumokėti – kažkaip visa tai turi būti įforminta. Tokiu atveju reikėtų tikrinti visus dokumentus ir žiūrėti, ar buvo sutikimas dėl duomenų skelbimo“, – pastebi A.Kunčinas.
VDAI direktorius aiškina, kad asmens duomenų sąvoka yra labai plati, – tai bet koks požymis, kuris leidžia identifikuoti konkretų asmenį.
„Tas sąrašas yra labai platus ir vis pasipildo. Tai gali būti ir automobilio, telefono numeris. Netgi telefono aparato IMEI kodas leidžia identifikuoti pirkėją. Asmens duomenims taip pat priskiriami vardas, pavardė, ūgis, svoris ir visa kita, kas charakterizuoja žmogų“, – pažymi A.Kunčinas.
