Gegužę Europos Teisingumo Teismas įpareigojo „Google“ užtikrinti žmonėms teisę būti „pamirštiems“. Asmeniui paprašius, populiariausioje pasaulyje paieškos sistemoje turėjo nebelikti su tuo žmogumi susijusių nuorodų, kurios jam atrodo neadekvačios. Tiesa, pačiuose informacijos šaltiniuose visi straipsniai ir informacija apie žmogų išliks, nebebus tik į juos vedančios nuorodos paieškos rezultatuose.
Be to, paieškos rezultatai bus panaikinti tik europietiškoje „Google“ paieškoje, kitų žemynų gyventojai galės ir toliau matyti visas nuorodas. Tai palieka didelę spragą: patys europiečiai galės apeiti tokią „cenzūrą“ naudodamiesi kitų šalių paieškos versijomis, pavyzdžiui, amerikietiškuoju Google.com.
Knygų degintojai ar žmogaus teisių saugotojai?
Teismo priimta teisė nuo pat pradžių vertinta kontraversiškai. Kai kurie džiaugėsi nauja galimybe: „Google“ jau susilaukė prašymų pašalinti per 250 tūkst. nuorodų. Kiti teisę būti „pamirštam“ vertino neigiamai. „Daily Mail“ jį prilygino knygų deginimui.
Teismo sprendimu žmonėms buvo suteikta teisė iš interneto panaikinti nesvarbią ir pasenusią informaciją, kuri pasirodo įvedus tam tikrus raktažodžius ar asmenų vardus ir pavardes.
Vis dėlto kritikai teigia, kad tokiu būdu žmonėms suteikiama galimybė manipuliuoti savo reputacijos faktais ir ištrinti praeitį. „Google“ atskleidė, kad nuorodas iš paieškos sistemų jau paprašė panaikinti ne vienos šalies ministrai pirmininkai, garsenybės ir kiti žinomi asmenys. Korporacijai teko pasamdyti grupę naujų darbuotojų, kurie apsvarsto kiekvieną gautą prašymą.
Dings plačiai nuskambėjusios istorijos
Iš paieškos sistemos nuspręsta ištrinti daugybę nuorodų vedančių į tinklalapius, kuriuose pateiktos plačiai pasaulyje pagarsėjusios istorijos. Dings daugybė nuorodų, kurios veda į apsimelavusio futbolo teisėjo Douglaso McDonaldo istoriją, prekybos tinklo „Tesco“ skriaudžiamų darbuotojų išpažintis. Nebebus galima atrasti nuorodų į istoriją apie aistringą porą, kuri buvo užklupta besimylinti traukinyje ir musulmoną, kurio nepasamdė rasistinių pažiūrų „Cathay Pacific“ oro linijų darbuotojai.
„MailOnline“ žiniasklaidos grupės atstovas Martinas Clarke teigia, kad šie pavyzdžiai tik įrodo, kokia „nesąmonė“ yra ši nauja teisė. „Tai tas pats, kas nueiti į biblioteką ir sudeginti knygas, kurios tau tiesiog nepatinka,“ - kalbėjo M.Clarke.
Ši žiniasklaidos grupė pasiryžusi nuolatos rašyti apie „Google“ trinamas nuorodas, kad žmonės galėtų viską sekti. Tuo tarpu „Google“ žada savo darbą atlikti kuo geriau, išnagrinėti kiekvieną atskirą atvejį, kad būtų rastas balansas tarp visuomenės teisės žinoti ir skleisti informaciją ir teisės į asmens gyvenimo privatumą.
Kilo pasipiktinimas
Pradėjusi trinti nuorodas „Google“ užvėrė duris į BBC žurnalisto Roberto Pestono populiarų tinklaraštį, kuriame jis rašė apie prastai pagarsėjusį bankininką Staną O'Nealą. Stambaus banko vadovas buvo kaltintas savo veiksmais prisidėjęs prie 2007 m. Pasaulinės finansinės krizės.
Žurnalisto tinklaraštis buvo pasmerktas užmarščiai. Jo autorius piktinasi „Google“ sprendimu ir mano, kad jo publikuota informacija nebuvo nei neteisinga, nei nereikšminga ar pasenusi.
„Dauguma žmonių pasakytų, kad labai svarbu turėti tiek gerus, tiek blogus verslo vadovų praeities įrašus – ypač tokių, kurie savo veiksmais prisidėjo prie baisiausios mūsų laikų žmonių matytos krizės, – kalbėjo BBC žurnalistas R.Pestonas. – Mes nustebinti tokių Europos Teisingumo Teismo sprendimo pasekmių ir esame susirūpinę dėl to, kas atsitiks, kai iš paieškos dings tokio tipo informacija“.
Pasipiktinimo ženklus jau galima pastebėti ir socialiniuose tinkluose. „Twitter“ vartotojai jau pradėjo savotišką protesto akciją: jie skatina vieni kitus dalintis nenusisekusio banko valdytojo S.O'Neal'o vardu ir pavarde, kad jo istorija nebūtų pamiršta.
Nors paieškoje buvo panaikinta nuoroda į R.Pestono tinklaraštį, tai nereiškia, kad to paprašė pats bankininkas. „Google“ neatskleidžia iš ko gauna prašymus panaikinti tam tikrą informaciją.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
