Tiesa, kol kas akcentą reikėtų dėti ties žodžiais „kada nors”. Puiku, kad dabar vyksta tokie projektai, o aukštųjų mokyklų studentai lenktyniauja siūlydami idėjas, kaip teorinius tyrimus paversti realiu verslu. Tačiau kažkodėl Lietuva link to ėjo labai ilgai. Universitetai tik 2012 m. pradėjo suvokti, kad mokslinių tyrimų rezultatai tinka ne tik disertacijoms ar pranešimams, kad jie gali ir privalo duoti naudos visuomenei, kurti darbo vietas ir gerinti gyvenimą.
Būtent 2012 m. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradėjo rengti šį konkursą.
„Gerai, kad universitetai suprato, jog mokslinių tyrimų rezultatai turi duoti naudos visuomenei, steigti naujas darbo vietas, kurti valstybei pridėtinę vertę. Bendraudami su universitetais ir matydami, kokius komerciškai potencialius aukšto lygio mokslinius rezultatus jie turi, 2012 m. paskelbėme šią programą ir net nustebome, koks didelis buvo susidomėjimas. Skiriama suma nėra tokia didelė – 70 tūkst. litų. Tačiau mes ne patys tai sugalvojome, rėmėmės britų, olandų, belgų pavyzdžiu“, – pristatydamas šių metų konkurso laimėtojus kalbėjo MITA direktorius Arūnas Karlonas.
„Dabar jau turime 35 iš universitetų kilusias aukštųjų technologijų įmones. Jos ne tik sukūrė darbo vietų, bet ir kuria aukščiausio lygio produktus. Nė viena ligi šiol apdovanota įmonė nebankrutavo. Kai kurios turi sunkumų, neatrado savo rinkos taip greitai, kaip tikėjosi, tačiau yra išaugusių iki tarptautinio lygio, užkariaujančių rinkas. Labai džiugu, kad valstybė ne tik investuoja į mokslą, bet ir gauna iš jo naudos“, – sakė A.Karlonas.
18 geriausių
2012–2013 m. buvo paremta 17 naujų įmonių, joms skirta 1,17 mln. litų. Šiais metais 18 naujų verslų skirta apie 1,3 mln. litų.
Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamame konkurse, kurį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, dalyvavo daugiau kaip 40 komandų iš mokslo ir studijų institucijų. Jų projektus vertino ekspertai ir svarstė Aukštųjų technologijų programų taryba, kurią sudaro žinomi Lietuvos mokslo ir verslo atstovai.
Šiais metais didelių staigmenų nebuvo – KTU ir VU dar karta įrodė, kad išlieka mokslinių sprendimų taikymo praktikoje lyderiais. Tarp nugalėtojų net 8 Kauno technologijos universiteto komandos (jų įsteigtos technologinės įmonės – MB „Garsu“, UAB „Solidus mokslas“, UAB „Fėjana“, UAB „Holtida“, MB „Alovita“, UAB „Pažangūs pozicionavimo sprendimai“, UAB „Biomė“, MB „Persimonas“) ir 4 Vilniaus universiteto komandos (jų įsteigtos įmonės – UAB „Ubique Calculus“, UAB „Eteronas“, UAB „Nanoavionika“, UAB „Lokacijos sitemos“).
Kiti nugalėtojai: Lietuvos energetikos institutas (MB „Energetikų sprendimų grupė“), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (UAB „Icus LT“), Klaipėdos universitetas (UAB „Solutera“), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (UAB „Mėlynė“), Kazimiero Simonavičiaus universitetas (UAB „Mobili karta“. ), Kauno kolegija (UAB „Telelita“).
„Noriu pasidžiaugti, kad mokslo ir studijų institucijos vis dažniau atsigręžia į jaunimo verslumo iniciatyvas, o drauge į norą skatinti glaudesnę verslo ir mokslo partnerystę. Matome, kad universitetai stipriai keičiasi, juose pradeda veikti ir įgauna pagreitį verslumo centrai. Tai teigiami poslinkiai, kurie šiuo metu vyksta ir prisideda prie didesnio inovacijų proveržio mūsų šalyje“, – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Na, o mes pabaigai prisidėsime prie Arūno Karlono palinkėjimo gavusiems paramą startuoliams: „Linkiu, kad dar po metų galėtume susirinkę pasidžiaugti ne tik naujais produktais, bet ir užkariautomis naujomis pasaulio rinkomis. Įmonės steigimas tai tik didelio kelio pradžia...“
