Duomenų apsaugos specialistai ir policijos pareigūnai gali papasakoti ne vieną istoriją, kai pagalbos prireikia svarbius duomenis praradusiam verslininkui ar dėl iš kompiuterio dingusios informacijos supanikavusiam studentui.
Būna atvejų, kai piktavaliai, prisijungę prie asmeninio kompiuterio per atstumą, jame esančią informaciją perkelia virtualiąją laikmeną, vadinamąjį „debesį“. Nors tokias vagystes atsekti sunku, būna ir sėkmingų atvejų. Nukentėjusiems nuo programišių į pagalbą skuba ne tik duomenų atkūrimo paslaugas teikiančios įmonės, bet ir specialius mokymus baigę policijos pareigūnai.
Pradanginti duomenys – sutuoktinio ar verslo partnerio kerštas
Duomenų atkūrimo paslaugas teikiančios įmonės „Mano duomenys“ vadovas Marius Kvedaras teigė, kad prieš imantis duomenis praradusio ar kitų paslaugų pageidaujančio kliento užsakymo, visuomet pasirašoma konfidencialumo sutartis, mat neretai patys klientai pasiruošę dirsčioti į IT specialistą, kad jis, atkūręs dingusius duomenis, vienos jų kopijos nepasiliktų ir sau.
Pas panikos ištiktus klientus IT specialistai skuba net ir vidurnaktį. „Įsivaizduokite, kad jūs esate studentas ir paskutinę naktį rašote kursinį darbą, kitą dieną jums reikia jį atiduoti, o kompiuteris sugedo arba jūs tinkamai neišsaugojote informacijos. Štai tokių skambučių sulaukiame naktimis, ir tuomet mūsų įmonės specialistas skuba į pagalbą“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad tie klientai, kurie dėl gyvenimiškų aplinkybių gali palaukti ryto, nesikreipia į IT specialistus, paprastai tai daro tie, kuriems kompiuteryje turėtų duomenų reikia čia ir dabar. Jie paprastai dėl paslaugų kainos nesidera.
Pašnekovo teigimu, pasitaiko nemažai atvejų, kad duomenys ar visa jų laikmena pradanginama kerštaujant sutuoktiniui ar verslo partneriui, tuomet dažniausiai specialistai padėti nebegali: „Jei jums iš automobilio pavogė kompiuterį, tuomet net ir labai norėdami padėti negalėsime. Duomenų atkūrimas iš egzistuojančios laikmenos – paprastesnė užduotis. Tiesa, būna ir kitų atvejų, kai žmogus atneša slaptažodžiu užrakintą kompiuterį ir prašo specialistų pagalbos. Tuomet elgiamės kaip svetimos piniginės radimo atveju – klausiame, kiek pinigų ir kokios kortelės joje buvo, o tiksliau, kokie būtent duomenys buvo saugomi kompiuteryje. Tik taip galime būti tikri, kad žmogus atnešė ne vogtą daiktą.“
Moterys ateina rausdamos
Pagalbos prašo ne tik svarbią informaciją praradę verslininkai ar studentai. Dažnai duomenis atkuriančių įmonių duris praveria asmeninius nuotraukų archyvus, o neretai ir itin pikantiško turinio informaciją praradę žmonės. Pasitaiko atvejų, kai IT specialistai sulaukia prašymų, kurie akivaizdžiai susiję su planuojamais nusikaltimais.
M.Kvedaras teigė, jog linksmas istorijas iš savo darbo patirties jis galėtų pasakoti valandų valandas. „Ateina moteris ir prašo atkurti dingusias nuotraukas, bet tuo pačiu įkyriai klausinėja, ar mūsų specialistas matys visas kompiuteryje buvusias nuotraukas, o išgirdusi atsakymą, ima rausti: „Jūs atkurkite, bet nežiūrėkite.“ Ir tokie atvejai tikrai nėra reti“, – šypsojosi pašnekovas ir pridūrė, kad būtent klientės moterys siūlosi pastovėti dirbančiam specialistui už nugaros, kad viskas vyktų „sklandžiai“.
Darbų stygiumi įmonės vadovas teigė nesiskundžiantis, mat šiuo metu klientai rikiuojami į eilę ir neskubaus užsakymo atlikimo laikas – mėnuo.
Policija programišius gaudys savo jėgomis
Daugėjant įvairaus pobūdžio duomenų vagysčių ir kitų nusikaltimų, daromų elektroninėje erdvėje, veiksmų nusprendė imtis ir policijos pareigūnai. 2013 metais Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus aps. VPK) vykdė mokymų projektą „Vilniaus aps. VPK pareigūnų mokymai“, kurių metu 45 tyrėjai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dalyvavo mokymuose „Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo pagrindai“. Dar 8 specialistai dalyvavo mokymuose: „Tyrimas aktyvioje sistemoje“, „Linux“ ir „Tyrimo aplinkos kūrimas BOURNE AGAIL SHELL (Bash) pagrindu“.
Tiesa, pareigūnų mokymai, kurių metu jis gilinosi į elektroninėje erdvėje siaučiančių nusikaltėlių gaudymo subtilybes, nebuvo pigūs: Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo pagrindai vienam pareigūnui kainavo 6 760 litų; tyrimo aktyviojoje sistemoje 10 dienų kursai, kuriuos sudarė 80 akademinių valandų, – 12 320 litų, tokios pat trukmės „Linux“ mokymai – irgi 12 320 Lt.
Nukenčia dėl savo patiklumo
Paprašyti įvardyti, kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, naudodamiesi kompiuteriais, internetu ar kt. technologijomis, kad tampa nusikaltėlių aukomis, pareigūnai teigia, jog dažniausiai žmonės nepakankamai saugo konfidencialius, asmeninius duomenis, tarp jų ir el. bankininkystės duomenis, t.y. pernelyg lengvai suteikia tokią informaciją.
Be to, nukenčiama iš anksto fiktyviems pardavėjams pervedant pinigus už internete siūlomas pirkti prekes ar patikint apgavikų peršamais investicijų projektais.
