Išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris išlaisvintų darbuotoją nuo prievolės kiurksoti darbe, net jei darbas tik formalus (pvz., sulaukti kokios nors ataskaitos ir ją patvirtinti ar atrašyti el. laišką). Visgi darbdaviai neskuba pirkti šių įrenginių.
Lietuvoje iš darbovietės išmanųjį telefoną, kuris yra pagrindinė priemonė derinant darbą su laisvalaikiu, gauna tik kas dešimtas darbuotojas. Nedaug geresnė situacija ir su planšetiniais kompiuteriais – šiuos įrenginius iš darbdavio gauna vos 20 proc. darbuotojų.
Apskritai, lietuviai mano, kad jų darboviečių IT ūkiai yra atgyvenę – daugiau nei penktadalis darbuotojų teigia darbinėje aplinkoje jaučiantys technologinių galimybių stoką. Panašus skaičius darbuotojų teigia, kad neturi galimybės nuotoliniu būdu pasitikrinti darbo elektroninį paštą ir pasiekti dokumentų, esančių darbovietės serveryje.
Nori dirbti mobiliai
Atgyvenusios darbo priemonės bei technologinių galimybių stoka ne tik didina darbuotojų nepasitenkinimą darboviete, bet ir mažina darbo efektyvumą. Be to, darbuotojai, kurie negauna reikiamų priemonių, dažniau linkę manyti, kad gali lengvai mesti esamą ir susirasti naują darbą, kuris bus geriau apmokamas.
Tyrimų duomenimis, galimybė dirbti mobiliai (namuose, sodyboje, kavinėje ar kitoje vietoje, išskyrus biurą) yra tiesiogiai susijusi su darbuotojų motyvacija atlikti jiems paskirtas užduotis.
Manoma, kad galimybė dirbti iš pasirinktos vietos padeda suderinti darbą su laisvalaikiu, dėl to darbui skirtas laikas yra išnaudojamas daug efektyviau.
„Mobilusis darbas yra sparčiai auganti tendencija Lietuvoje. Tinkamai organizuojamas jis galėtų suteiktų pasitenkinimą ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. Didžiosios pasaulio bendrovės taiko „mobiliadienius“, o tam tikrų pozicijų darbuotojai gali nuolatos dirbti per atstumą. Mobilusis darbas yra vienas iš veiksnių, formuojančių patrauklų darbdavio įvaizdį“, – tendencijomis dalijosi personalo atrankų bendrovės „Amston“ darbdavių įvaizdžio konsultantė Inesa Daugintaitė.
Ji pastebėjo, kad darbo per atstumą poreikis ypač paplitęs tarp vadovų, pardavimo, rinkodaros, IT specialistų ir kūrybinį darbą atliekančių žmonių.
Pasak R.Karavaitienės, mobilusis darbas gali būti naudingas ne tik darbuotojui, bet ir įmonei: „Darbas iš namų yra „win-win“ tipo, kai laimi abi pusės. Yra nemažai pozicijų, kur darbo vieta nėra svarbi – svarbiausia, kad darbas būtų atliktas laiku ir tinkamai.“
Apskritai, išmanieji įrenginiai keičia suvokimą ir suformuotą įsivaizdavimą apie tradicinę darbo vietą, sako „Samsung Electronics Baltics“ mobiliojo verslo vystymo vadovas Vaidas Bielinis: „Planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai leidžia dirbti praktiškai bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Todėl natūralu, kad laikui bėgant išmaniosios technologijos tampa neatsiejama ne tik laisvalaikio, bet ir darbo dalis.“
Darbdavių viliotinis
Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, lietuvių nepasitenkinimas darbu yra aukščiausias. Vos 44 proc. darbuotojų Lietuvoje yra visiškai patenkinti savo darbu bei darboviete, kurioje dirba.
Darbo efektyvumas yra neatsiejamas nuo darbuotojų motyvacijos bei jų pasitenkinimo darboviete. Tačiau daugumos linksniuojamas mažas atlyginimas toli gražu nebėra vienintelis nepatenkintų darbuotojų argumentas.
Keičiantis darbuotojų įpročiams bei poreikiams, tokie argumentai, kaip didelis darbo krūvis, funkcijas neatitinkančios užduotys ar neapmokami viršvalandžiai, lieka antrame plane.
„CV Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, aukštesnes pareigas užimantiems, didesnę atsakomybę prisiimantiems bei turintiems svarios darbinės patirties ir pasiekimų darbuotojams motyvuoti būtinos kitos priemonės.
„Jau kelerius metus jaučiamas IT specialistų trūkumas, todėl įmonės turi pasukti galvą, kaip pritraukti tinkamus kandidatus. Būtent IT srities skelbimuose būna ilgas motyvavimo būdu ir priemonių sąrašas. Juose įmonės IT specialistus vilioja tarptautiniais projektais ir įdomiomis užduotimis, puikia darbo aplinka ir sąlygomis, karjeros galimybėmis, lanksčiomis darbo valandomis, sveikatos draudimu ir panašiai“, – aiškino R.Karavaitienė.
Straipsnyje panaudoti tyrimų kompanijos „GfK“ ir „Samsung Electronics Baltics“ atliktos apklausos duomenys.
