Kibernetines grėsmes europiečiai laiko išpūstu burbulu

Kibernetinių atakų realumu netiki 12 proc. europiečių interneto vartotojų. Jų manymu, internetinio saugumo instrumentus kuriančios bendrovės perdėtai pateikia grėsmę. Netgi tie, kurie tiki kibernetinių grėsmių realumu, ne visada susimąsto apie apsaugos būtinumą. Tik 22 proc. apklaustųjų žino, kad gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniais.

Trečdalis vartotojų nesibaimina įsilaužimų į internetines sąskaitas ir nė neįsivaizduoja, kad tokie įsilaužimai gali nutikti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Trečdalis vartotojų nesibaimina įsilaužimų į internetines sąskaitas ir nė neįsivaizduoja, kad tokie įsilaužimai gali nutikti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 3, 2014, 10:09 AM, atnaujinta Jan 23, 2018, 2:21 PM

Tai atskleidė bendrovės „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“ atliktas tyrimas.

Iš tikrųjų apsaugos netaikantys vartotojai kasdien rizikuoja savo duomenimis ir virtualiu gyvenimu. Apgavikams įdomūs bet kurio vartotojo įrenginiai. Net jei savininkas juose nesaugo vertingos informacijos ir neatlieka sandorių internetu, bet kuris kompiuteris, telefonas ar planšetė gali būti panaudoti apgavikų. Pavyzdžiui, jie gali būti paversti „botais“ – elektroniniu paštu siųsti šlamštlaiškius arba netikras nuorodas, organizuoti DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakas.

Be to, trečdalis vartotojų nesibaimina įsilaužimų į internetines sąskaitas ir nė neįsivaizduoja, kad tokie įsilaužimai gali nutikti. Tai gali būti ne tik nekalti puslapiai socialiniuose tinkluose, bet ir asmeninis internetinis bankas, kurio prieiga atveria apgavikui vartotojo piniginę.

Finansiniai praradimai dėl kibernetinių atakų daugeliui atrodo mažai tikėtini – apie juos nežino arba nesirūpina 50 proc. respondentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 54 proc.

Tačiau tokie praradimai nebūtinai susiję su tiesiogine pinigų iš sąskaitos vagyste. Dėl užkrėtimo kenkėjiška programine įranga taip pat galima patirti nenumatytų išlaidų (gali tekti susimokėti už IT specialisto paslaugas, iš naujo diegti programinę įrangą) arba nukentėti dėl įrenginio ryšio sutrikimų.

Penktadalis susidūrusiųjų su kenkėjiška programine įranga patyrė tam tikrų nuostolių. Per pastaruosius metus su finansų vagystėmis susidūrė 4,1 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų, o 5 proc. baiminasi prarasti savo finansus atlikdami operacijas realiuoju laiku.

Taip pat 18 proc. apklaustų europiečių nežino, kad dar vienu pavojaus šaltiniu gali tapti nemokami vieši „Wi-Fi“ tinklai – nusikaltėliai gali perimti jais perduodamus duomenis. Šiek tiek daugiau vartotojų (30 proc.) žino apie tokią galimybę, tačiau nemano, kad verta nerimauti. Lietuvoje šis rodiklis siekia 39 proc.

Viešais tinklais naudojasi 63 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų, iš jų 20 proc. lankosi tinklalapiuose ir savo asmeninėse sąskaitose internete.

„Žmonės, kurie mano, kad jie nėra įdomūs apgavikams ir dėl to nebus atakuojami, tiesiog mažai žino apie internetines grėsmes. Programišiai dažniausiai siekia aprėpti kuo daugiau interneto vartotojų. Todėl jungtis prie interneto be apsaugos sprendimo gana rizikinga“, – pastebėjo Vladimiras Zapolianskis, „Kaspersky Lab“ produktų ir technologijų rinkodaros viceprezidentas.

Tyrimą 2014 m. vasarą atliko analitinė agentūra „B2B International“ specialiai „Kaspersky Lab“ užsakymu. Tyrimo metu apklausta per 11,1 tūkst. respondentų, vyresnių nei 16 metų, gyvenančių Lotynų ir Šiaurės Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje, Europos šalyse ir Rusijoje.

Baltijos šalių tyrimą atliko agentūra „A.W. Olsen & Partners“ pagal „Kaspersky Lab“ užsakymą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.