„Facebook“ žudikai: kaip nepakliūti į jų nagus?

Draugų, bendraminčių ar tiesiog pakeleivingos mašinos socialiniame tinkle „Facebook“ ieškantys žmonės dažnai nesusimąsto apie tai, kad naujos pažintys gali kelti pavojų net jų gyvybei. Visuomenė dėmesį į tai atkreipia tik įvykus nelaimei, tačiau laikui bėgant vėl prarandame budrumą.

Įtariama, kad studentę J.Šikšniūtę nužudė vyras, sutikęs ją pavežti automobiliu.<br>„Facebook“ nuotr.
Įtariama, kad studentę J.Šikšniūtę nužudė vyras, sutikęs ją pavežti automobiliu.<br>„Facebook“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

Nov 19, 2014, 5:46 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 2:06 AM

Šią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie nužudytą studentę, kuri tapo ją pavežti sutikusio jauno vyro auka. Paaiškėjo, kad šilutiškis auką susirado „Facebook“ grupėje, kurioje vartotojai ieško galinčių pavežti ar norinčių kartu važiuoti iš vieno miesto į kitą.

Pasitikėk, bet tikrink

Panašių grupių šiame socialiniame tinkle yra bent kelios dešimtys. Vienos turi daugiau narių, kitos – mažiau. Skiriasi ir jose esančių skelbimų skaičius: vienur nauji pranešimai įkeliami kas kelias ar keliolika minučių, kitur – vos vienas-kitas per valandą.

Šių grupių ir jose publikuojamų skelbimų niekas nekontroliuoja – jų valdytojai iš esmės nesikiša į skelbimų turinį, o patys viešina nebent reklamas, rengia konkursus.

Tai nėra vienintelis būdas internete susirasti pigesnį, patogesnį ir greitesnį būdą nuvažiuoti į reikiamą vietą. Nemokamus tokio pobūdžio skelbimus priima ir įvairios svetainės, užsidirbančios iš rodomos reklamos. Dauguma jų priima visus skelbimus ir nesirūpina nei jų tikrumu, nei vartotojų patikimumu, pabrėždamos tokių kelionių patogumą, taupumą, net draugiškumą gamtai.

Tik keliuose tinklalapiuose užsimenama apie tai, kad keleiviai privalo suprasti riziką ir pasirūpinti savo saugumu. Vienas iš tokių pavyzdžių – Pavezk.com, ne tik turintis narių įvertinimo sistemą, bet ir prižiūrintis kontaktų apsikeitimą duomenimis. Kitų narių įvertinimai gali padėti apsispręsti, ar vairuotojas (keleivis) yra patikimas. Be to, svetainė fiksuoja vartotojų IP adresus, o jei vienas vartotojas padaro žalą kitam, šie duomenys perduodami policijai.

Bet kuriuo atveju, savo saugumu turi pasirūpinti patys vartotojai – įsėdus į nepažįstamojo automobilį (ar, atvirkščiai, priėmus pakeleivį), kažkur saugomi duomenys nepadės apsiginti nuo kilusio pavojaus. Todėl visuomet svarbiausia aklai nepasikliauti žmonėmis, sėdinčiais kitoje ekrano pusėje.

Patarimai saugiai kelionei

Kaip išvengti nemalonumų kelionės metu? Pagrindiniai tokių svetainių administratorių patarimai – dar prieš išvykstant įvertinti vairuotoją (pakeleivį): peržvelgti socialinių tinklų profilius, paieškoti apie juos informacijos internete. Jei kyla įtarimų, niekas nedraudžia tiesiog atšaukti kelionės. O nusprendus važiuoti, nepakenktų pranešti geram draugui ar šeimos nariui apie tai, kur, kada ir su kuo vykstate, suteikiant to asmens kontaktus. Jei iš anksto žinote, kokiu automobiliu vyksite (spalva, modelis, valstybinis numeris ir kt.), pateikite ir šią informaciją. 

Ir vairuotojams, ir keleiviams patariama nenurodyti savo gyvenamosios vietos adreso – verčiau susitarti dėl susitikimo ar pavežimo prie žinomo objekto.

„Kaip ir važiuojant „autostopu“ ar stabdant mašinas pakelėse, rizikos išlieka. Renkantis pakeleivius ar vairuotoją kelionei, raginame žmonės pasikliauti sveiku protu. Internetu susirastų kelionės partnerių privalumas yra tai, kad galima iš anksto pasidomėti, su kuo važiuosi. Remdamiesi asmenine važinėjimo „autostopu“ patirtimi, siūlome vos įlipus į automobilį paskambinti artimiesiems ir, girdint vairuotojui, pasakyti kelionės tikslą, valstybinius automobilio numerius, jei įmanoma – vairuotojo vardą bei pavardę. Aišku, tai gali pasirodyti keistai, tačiau padeda pašalinti kai kurias rizikas. Visi esame žmonės ir saugumo jausmas mums yra svarbus“, – teigė tinklalapio VaziuojuVezu.lt atstovas Mangirdas.

Anot jo, vartotojai dažniau praneša apie didelę kelionės kainą ar neatvykusius keleivius/vairuotojus, tačiau kartais puslapio administratorius informuoja ir apie tai, jog kelionė jiems pasirodė nesaugi. „Tokius vartotojus iškart šaliname iš savo bendruomenės. Stengiamės sekti ir operatyviai reaguoti į visus komentarus, kurie mus pasiekia, tačiau mūsų „Facebook“ grupė ir puslapis yra ne vieninteliai ir negalime patvirtinti, kad kitos grupės taip pat rūpinasi vartotojų gerove“, – pridūrė pašnekovas.

KasVeza.lt komandos atstovas Ainis taip pat teigė, kad skundai apie nepatikimus pakeleivius ir nesaugias keliones – reti. Jis pridūrė, kad moterims gali būti saugiau keliauti su kitomis moterimis: „Mūsų svetainėje tam skirtas ypatingas dėmesys, skelbimai surūšiuoti pagal skelbimą įdėjusio asmens lytį.“

Panašius patarimus vardijo ir tinklalapio Kooperuokimes.lt atstovas Adomas Dzedulionis. „Saugumas yra vienas svarbiausių aspektų vadinamame „car pooling“ judėjime, kadangi atsiduriame labai intymioje ir uždaroje erdvėje, automobilyje, su visiškai nepažįstamais žmonėmis, nuo kurių priklausome kelionės metu. Į šią saugumo savoką susideda tiek žmogiškasis patikimumas, tiek vairavimo įgūdžiai, – pastebėjo jis. – Viena pagrindinių priemonių atsirinkti tinkamus partnerius kelionei yra atsiliepimų ir įvertinimų sistema. Jau apie pusę metų kuriame naują portalo versiją, kurioje įdiegsime ir tokią sistemą. Kelionių partnerius bus galima rinktis ir pagal sutampančius interesus. Taip pat ruošiama tapatybės patvirtinimo funkcija bei skiriamieji ženklai patikimiems važiuoju-vežu sistemos dalyviams.“

Didžiausia grėsmė – aklas pasitikėjimas

Tai, kad šilutiškis auką rado per „autostopo“ skelbimus, galima vadinti atsitiktinumu – piktavaliai gali slėptis daugybėje vietų internete, nuo skelbimų iki pažinčių portalų. Tai įrodo ir 2011-ųjų sausio įvykiai, kuomet Vilniuje, šalia Nemenčinės plento, rasta nužudyta 13-metė mergaitė. Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo atvažiavusi į savo pirmąjį pasimatymą. Mergaitę nužudė metais vyresnis jaunuolis, su kuriuo ji susipažino per „Facebook“.

Vienintelis būdas apsisaugoti nuo grėsmių internete – pažinti ir elgtis protingai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė internete dėl perdėto pasitikėjimo kyla būtent paaugliams, o tėvų pareiga – užtikrinti, jog vaikai suprastų rizikas.

DraugiskasInternetas.lt pateikia tokius patarimus internetu besinaudojantiems vaikams:

• Apgalvok, kokią informaciją apie save nori pateikti. Nesidalink asmenine informacija internete apie save, savo draugus ir šeimą, pvz., neviešink savo ar kitų namų adreso, telefono ir kt. Yra žmonių, siekiančių pasipelnyti neteisėtai pasinaudodami kitų žmonių asmenine informacija, pvz., komerciniais tikslais;

• Atsakingai pasirink savo vartotojo vardą. Provokuojantis vartotojo vardas (pvz., „seksiukė“) gali iššaukti kitų neigiamą reakciją, priekabiavimą, patyčias;

• Nesusitik su nepažįstamu internetiniu draugu be tėvų leidimo. Geriausiai, kad į susitikimą Tave lydėtų suaugęs, kuriuo pasitiki. Nepamiršk, kad niekada nežinai, kas iš tikrųjų yra tavo internetinis draugas;

• Ignoruok įtartinus laiškus ar žinutes, gautas tiek iš nepažįstamų, tiek iš draugų. Kartais tokiu būdu internete plinta virusai.

• Jeigu elektroninėje erdvėje susidūrei su informacija, kuri tave gąsdina, verčia jaustis nepatogiai, informuok apie tai tėvus ar mokytojus, arba pranešk „Karštajai linijai“ (formą galima užpildyti Draugiskasinternetas.lt);

• Venk skelbti virtualioje erdvėje, siųsti kitiems žmonėms savo nuotraukas, vaizdus. Atmink, kad internetas yra viešas informacijos šaltinis;

• Pasirūpink savo reputacija, neviešink informacijos, kuri gali sugadinti tavo įvaizdį;

• Neatsiliepk į grubias, žeidžiančias žinutes, išsaugok jas ir parodyk tėvams ar mokytojams;

• Elektroninėje erdvėje elkis pagarbiai – nežemink ir nesityčiok iš kitų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.