Save „didžiausia legalia lietuviškos muzikos ir duomenų baze pasaulyje“ pristatantis projektas oficialiai startavo spalio 31 d. Platformoje galima paklausyti visų žanrų lietuviškos muzikos, o už perklausas atlikėjams bus mokamas atlygis.
Netrukus po starto socialiniuose tinkluose ėmė piktintis autoriai ir leidyklų atstovai. Jie tikino, kad leidimo publikuoti savo kūrinius internetinėje platformoje nedavė, kaltino Pakartot.lt skubėjimu ir nepagarba. Tuo metu atlikėjus ir muzikos leidėjus vienijanti asociacija AGATA teigia, kad projektas dar nėra užbaigtas. Įstaigos atstovai patvirtina, kad kūriniai internete buvo įkelti nesulaukus autorių sutikimo. Esą taip pasielgta siekiant kilnių tikslų.
Pastatė vežimą prieš arklį
Pakartot.lt projektas pradėtas prieš trejus metus. Tuo metu AGATA nariams buvo siunčiami laiškai su visa reikalinga informacija, LRT.lt tvirtina AGATA atstovas spaudai Justas Prascevičius. Kodėl nebuvo sulaukta asociacijai nepriklausančių atlikėjų ir leidyklų sutikimo, jis paaiškino taip: „Pastatėme vežimą prieš arklį.“
„Dalį muzikos mes suradome, bet neradome kontaktų, kaip su autoriais susisiekti. Nenorėjome padaryti taip, kad Pakartot.lt būtų tik ribotas muzikos kiekis: tai reikštų, kad nebūtų lietuviško „undergroundo“ ir pan. Priėmėme sprendimą, sukėlėme muziką ir laukėme, kol atlikėjai patys pastebės. Pakartot.lt sukurta tam, kad ta muzika būtų naudojama, už ją generuojamos pajamos, nes už kiekvieną perklausytą dainą ar sekundę atlikėjui skaičiuojamas atlygis“, – sprendimą grindžia J.Prascevičius.
AGATA nariai narystės sutartimis yra suteikę įgaliojimus atgaminti jų įrašus ir viešai skelbti juos internete, teigia J.Prascevičius. Visi sprendimai dėl Pakartot.lt buvo priimami aukščiausiu AGATA valdymo struktūros lygiu – Visuotiniame narių susirinkime.
Jeigu autoriai nėra AGATA nariai, anot atstovo, jų uždirbtas atlygis saugomas trejus metus. Kai atlikėjas nepriklauso organizacijai, jo ieškoma įvairiais kanalais – per naujienų portalus ir pan. AGATA Pakartot.lt vykdė trejus metus, ieškojo atlikėjų, tačiau jų nerado. Kyla klausimas: ar tikrai sugebės juos surasti, kai reikės mokėti „atlyginimą“.
J.Prascevičius siūlo atlikėjams, kurie nėra patenkinti tuo, kad Pakartot.lt yra jų kūriniai, susisiekti su atstovais, ir visi nesklandumai esą bus išspręsti.
„Projektas neturi jokio komercinio aspekto, todėl visa materialinė jo nauda yra tik atlygio muzikantams paskirstymas pagal Pakartot.lt ataskaitas. Visi įrašai yra prieinami atlikėjams redagavimui ir šalinimui, todėl tai yra jų valia, kaip elgtis su įrašais“, – aiškina AGATA atstovas spaudai.
Kultūros ministerija Pakartot.lt įgyvendinimui yra skyrusi 259,9 tūkst. litų finansavimą.
Anot Kultūros ministerijos viešųjų ryšių specialistės Sigitos Kasparaitės, jei projekto vykdytojui, pateikus ataskaitą už finansuotą laikotarpį, bus nustatyti pažeidimai, ministerija nustatyta tvarka prašys grąžinti neteisėtai panaudotas lėšas. S.Kasparaitė taip pat priduria, kad iki šiol į Kultūros ministeriją dar nesikreipė nei autoriai, nei leidyklų atstovai.
Atsakymų taip ir nesulaukė
Leidyklos „Dubartis“ įkūrėjas Artiomas Soldatovas – vienas iš tų, kurių dėl albumų sudėjimo į Pakartot.lt nebuvo atsiklausta. Albumai „Genn Bo“ – „There Are No Miracles“ ir „Genn Bo meets Direktorius“ – „Toraja Mamasa“ Pakartot.lt buvo sukelti, neįspėjus leidėjų. Netrukus jie buvo išimti, tačiau, pareikalavus paaiškinti tokius veiksmus, anot A.Soldatovo, AGATA atstovai tiesiog vengė atsakymų.
„Užduodavau konkrečius klausimus, kokiu būdu „Dubartis“ išleisti albumai atsidūrė Pakartot.lt. „There are no miracles“ yra mokamas leidinys, nesupratau, kaip jis galėjo atsidurti tame puslapyje. Leidėjas prie albumo aprašymo taip pat nebuvo nurodytas. Neatsiklausus panaudotas ir albumo viršelis. Tačiau atsakyta buvo labai aptakiai ir patikinta, kad taip pasielgta mano paties naudai. Atsakymo dėl viršelio taip ir nesulaukiau“, – piktinasi A.Soldatovas.
Jo nuomone, toks AGATA elgesys rodo didžiulę nepagarbą autoriams ir leidykloms. „Kas būtų, jeigu „Spotify“ arba „iTunes“ sudėtų kūrinius, neatsiklausę atlikėjų ir paaiškintų jiems, kad tai daro jų naudai?“ – svarsto „Dubarties“ įkūrėjas.
Albumus galėjo gauti nelegaliai
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad oficialiai pradeda veikti Pakartot.lt, dėl savo atlikėjų sunerimo ir leidyklos „Dangus“ įkūrėjas Ugnius Liogė. Jis stebėjosi, kodėl tokia solidi organizacija galėjo sukelti kūrinius be autorių ir leidėjų sutikimo.
„Leidykla „Dangus“, tapusi AGATA nare, užregistravo trejų paskutinių metų albumus. Daugelis jų, atrodo, suvesti teisingai, nors dėl konkretaus sutikimo ar leidimo juos viešinti kreiptasi nebuvo. Tai, ką esame išleidę anksčiau, irgi pasirodė portale, be jokių nuorodų į leidyklą ar atlikimo autorystę. Tai rodo, kad turinys galimai paimtas iš internetinių šaltinių, kurie nepaiso autorinių teisių arba jų nerodo“, – sako U.Liogė.
„Dangaus“ įkūrėjo teigimu, šiuo metu visi leidyklos albumai iš Pakartot.lt išimti, vykdomos derybos dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Kai bus sutvarkyta visa informacija, albumai vėl bus aktyvuoti.
„AGATA nėra komercinė organizacija, tai galbūt įmanoma pasiekti optimalų susitarimą“, – viliasi U.Liogė.
Jo užvestoje diskusijoje asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasipiktinimą išreiškė nemažai kitų atlikėjų. Jų nuomone, projektas, kuriam skirta beveik 260 tūkst. litų iš Kultūros ministerijos, galėjo nesielgti taip atmestinai. Daug kas tvirtino, kad neprieštarautų ir dėl nemokamo muzikos platinimo, tačiau autorių sutikimo visgi palaukti buvo būtina.
„Dalis mūsų leidžiamų atlikėjų daro prielaidą, kad jų įrašai galėjo būti paimti iš nelegalių interneto portalų. Keista, kad tokia solidi organizacija, kaip AGATA, įkeldama turinį, nepasirūpino patikrinti jo legalumo ir kam priklauso autorių teisės, ar galima turinį viešinti nacionalinio lygio portale“, – svarsto U.Liogė.
„Undergroundo“ scena – pamiršta
Dėl legendinės Lietuvos grupės „Dr. Green“ albumų patalpinimo Pakartot.lt taip pat nebuvo atsiklausta.
LRT.lt paklausus AGATA atstovų, kodėl taip atsitiko, paaiškinta, kad vienas iš grupės narių – Justinas Ladyga – yra AGATA narys, todėl „Dr. Green“ įrašai platformoje patalpinti automatiškai. J.Prascevičiaus teigimu, J.Ladygai ne kartą siųstas pranešimas, kad grupės įrašai talpinami Pakartot.lt, ir jie gali būti redaguojami bei šalinami. O sutikimo nesulaukta dėl tų pačių priežasčių – „norėta parodyti visą lietuvišką muziką“.
„Dr. Green“ vokalistui ir dainų autoriui Domininkui Kunčinui abejonių kelia tai, kad J.Ladyga grupėje buvo labai trumpai ir yra tik keleto kūrinių muzikos bendraautorius. D.Kunčinas priduria, kad abejoja, ar buvo atsiklausta nors vieno atlikėjo, priklausančio „ungergroundo“ muzikos platformai Hardcore.lt.
„Neaišku, kodėl pranešimai buvo siųsti grupėje trumpiausiai grojusiam nariui, o ne, tarkime, teisininku dirbančiam ilgamečiam grupės saksofonininkui Tomui Ivanauskui arba man, daugumos tekstų autoriui“, – svarsto „Dr. Green“ lyderis.
LRT.lt, norėdamas patikrinti tokius teiginius, paklausė grupių „33 proc. kiaulių pakeliui į Vatikaną“ bei „Frekenbok“ lyderių, ar jie davė sutikimą dėl to, kad grupių kūriniai atsidurtų Pakartot.lt. Jie patvirtino, kad sutikimas duotas nebuvo. „33 proc. kiaulių pakeliui į Vatikaną“ grupė, vokalisto Vaidoto teigimu, nepriklauso nei LATGA, nei AGATA. Tokiu atveju, anot advokatės Ingos Lukauskienės, be sutikimo grupės kūrybos patalpinti nebuvo galima, nes AGATA gali administruoti atlikėjų teises tik sutarties pagrindu.
Su LATGA sutarties dar nėra
LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas sako, kad tarp jo atstovaujamos asociacijos ir AGATA šiuo metu vyksta derybos, tačiau sutartis dar nepasirašyta.
„Sutartis bus, nes visi autoriai, kurių kūriniai yra Pakartot.lt, turi sulaukti atlyginimo. Bet kuriuo atveju susitarsime su AGATA“, – sako M.Kuzminas.
LATGA atstovas priduria, kad dėl atlikėjų, kurie nepriklauso AGATA, bet priklauso LATGA, Pakartot.lt projektas privalo gauti licenciją, o atlikėjai gali nesibaiminti – autoriams bus atlyginta nuo pirmos jų kūrinių panaudojimo dienos.
Advokatas: projektas atrodo keistokai
Pakartot.lt elgesį vadinti piratavimu – per drąsu, bet projektas iš šalies atrodo keistai, sako intelektinės nuosavybės specialistas S.Drazdauskas.
„AGATA pagal savo veiklos pobūdį yra asociacija, kuri kolektyviai administruoja teises, jų pagrindinė funkcija ir yra administravimo – rinkti atlyginimą už tai, kad kiti asmenys naudoja autorių kūrinius. Kiti asmenys juos padaro prieinamus kompiuterių tinklais, bet ne AGATA funkcija ir ne jos veiklos dalis yra jai pačiai padaryti tuos kūrinius prieinamus. Tai jau yra ne teisių į kūrinius ir įrašus administravimas, o pats jų naudojimas – viešinimas, platinimas. Nesvarbu, kad tai daroma be atlyginimo“, – teigia advokatas.
S.Drazdausko žodžiais, Pakartot.lt idėja iš šalies gali pasirodyti graži, nes, pavyzdžiui, verslininkai galės sudaryti licencines sutartis su AGATA ir mokės atlyginimą. Taip sutarčių padaugės, bus paskirstyta daugiau atlyginimo autoriams. Tačiau tiesioginė AGATA funkcija yra ne kūrinius platinti, o rinkti atlyginimą už kūrinių platinimą. Be to, anot intelektinės nuosavybės eksperto, užsiimdama tokiu projektu, AGATA sumenkina kitų asmenų, kurie kūrinius platina už atlyginimą, galimybes surinkti didesnes pajamas autoriams. Jo nuomone, AGATA ima nesąžiningai konkuruoti su kitais kūrinių platintojais.
„Neatsiklaususi, AGATA teisės naudoti kūrinių neturi, nes visos autorių ir atlikėjų teisės yra išimtinės, kitaip tariant, AGATA gali daryti tik tiek, kiek teisių turėtojai jai leidžia. Jeigu patalpinti nebuvo specialiai leista, be abejo, kad ne“, – teigia advokatas.
Kolektyvinio administravimo asociacijos, kaip antai AGATA, sudaryti galimybę naudoti kūrinius gali tik sutarčių su autorių teisių turėtojais pagrindu. Net jeigu Pakartot.lt atveju kūrinių platinimą bandoma pateisinti autorinių teisių nauda, tai negali būti prilyginama viešojo intereso gynimui, teigia advokatė I.Lukauskienė.
„Kolektyvinio administravimo asociacijos autorių teises gali administruoti tik sutarties pagrindu, ką tiesiogiai numato įstatymas. Be abejo, jeigu atlikėjai vėliau sutinka, kad jų teisės būtų administruojamos, platinami kūriniai ir t.t., tokį susitarimą galima pasirašyti ir vėliau, tačiau iškyla klausimas dėl autorinio honoraro mokėjimo pagrįstumo už laikotarpį, kai kūriniai buvo platinami be sutarties – tokios situacijos teisiškai yra prilygintinos autorių teisių pažeidimui. Primintina, kad bet kokie susitarimai dėl autorių teisių panaudojimo turi būti įforminti raštu“, – tvirtina I.Lukauskienė.
AGATA užsiima komercine veikla?
Specialistas pateikia paprastą pavyzdį, kuris, jo nuomone, iliustruoja netipinį AGATA elgesį.
„Restorane ar kavinėje muziką groja ne AGATA, o restorano ar kavinės savininkas. Jis už tą viešą grojimą sumoka AGATA‘ai tam tikrą sumą pinigų. AGATA‘os funkcija yra surinkti tuos pinigus. O dabar išeina taip, kad restoraną įsteigė, valdo ir jame muziką leidžia pati AGATA. Tokiu atveju AGATA pati sau turėtų mokėti licencinį mokestį tais pačiais tarifais, kuriuos taiko kitiems verslininkams. Galbūt AGATA yra pasiruošusi skirti tam dalį savo administracinių išlaidų, nes surenkamo teisių turėtojams išmokėtino atlyginimo tokiai veiklai AGATA neturi teisės naudoti“, – teigia S.Drazdauskas.
Advokatui abejonių kelia ir AGATA atstovų teiginiai, kad dalis muzikos buvo gauta iš kolekcionierių. Specialisto nuomone, jeigu radijo stotis įsigyja legalų albumą įrašų parduotuvėje, jie turi teisę groti jame esančią muziką neatsiklausę atlikėjų, tačiau už viešą grojimą vis vien privalės mokėti AGATA. S.Drazdauskas abejoja, ar tikrai AGATA visus platinamų kūrinių egzempliorius yra nusipirkusi ir ar AGATA nariai sutiko, kad AGATA išleistų jų administruojamus pinigus būtent tokiems pirkiniams, o ne paskirstytų surinkus pinigus autoriams.
„AGATA tarsi ir galėtų tą kūrinį transliuoti, dėti į internetą, bet noriu pakartoti, kad tai nėra AGATA veiklos sritis. Bet kuriuo atveju, grojimas radijo stotyje, restorane ir kitoks viešas skelbimas yra susijęs su komerciniais tikslais. Atsiranda niuansas, kad galbūt AGATA užsiima komercine veikla, pagal Autorinių ir gretutinių teisių įstatymą draudžiama kolektyvinio administravimo asociacijoms“, – aiškina advokatas.
Su tokia nuomone nesutinka I.Lukauskienė. Anot jos, projektas iš esmės nesikerta su AGATA funkcijomis, kurios ir apima tiek licencijų platinimą, tiek honoraro surinkimą ir paskirstymą atlikėjams.
„Tokia kūrinių platinimo forma yra lengviau prisiderinti prie naujausių rinkos sąlygų tam, kad kūriniai būtų labiau prieinami, o panaudojimas – paprastesnis“, – sako advokatė.
