Išmanusis telefonas tampa neatsiejamas nuo lietuvių gyvenimo: jis pakeičia žadintuvą, laikrodį, laikraštį, knygą, kalendorių ir daugybę kitų kasdienių daiktų. Kitiems jis tapo stiliaus, įvaizdžio dalimi.
Pirmiausia nugulę imliausių, jaunesnės kartos vartotojų rankose, dabar šie įrenginiai vis sparčiau veržiasi ir į kitų žmonių kišenes.
Ekranus maigyti mokosi ir senjorai, ir darželinukai.
Nepaisant žaibiškai augančio išmaniųjų įrenginių populiarumo, Lietuvos valdžios institucijos prie šios tendencijos prisitaiko vėžlio greičiu.
Ką toks sustabarėjimas sako apie šalį, kuri giriasi pažanga ir vilioja informacinių technologijų startuolius iš viso pasaulio?
Nepaisyti nebegalima
Mobiliosios valdžios institucijų svetainių versijos – tikra retenybė.
Jų neturi ne tik Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, bet ir didžiuma ministerijų.
Tiksliau, iš keturiolikos ministerijų vos keturių tinklalapiai yra pritaikyti išmaniesiems įrenginiams.
O iš tų keturių viena – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – sukurta, švelniai sakant, atmestinai: joje yra vienintelis meniu mygtukas, kurį spustelėjus išmetamas visas svetainės „medis“, sudarytas iš daugiau nei šimto punktų.
Atmestinas valdžios institucijų požiūris stebina IT specialistus.
„Šiuo metu 20–25 proc. lankytojų srauto ateina iš išmaniųjų telefonų ir planšečių. Tai jau nėra pavieniai lankytojai, kaip prieš keletą metų, o reikšminga klientų dalis.
Būtinai reikia net ne mobiliosios, o prie įrenginio prisitaikančios versijos.
Vien mobiliesiems skirtos versijos neužtenka, nes yra daugybė skirtingų įrenginių su įvairių dydžių ekranais“, – teigė kompanijos NFQ direktorius Paulius Insoda.
Kainos – ne tokios mažos
Ar tai toks brangus malonumas, kurio valdžios įstaigos negali sau leisti?
P.Insoda teigė, kad interneto svetainių kūrimo ar perdarymo kaina gali smarkiai skirtis: vienais atvejais užtenka ir kelių tūkstančių litų, o stambūs projektai kainuoja kelias dešimtis tūkstančių ar net per 100 tūkst. litų.
Jis nesiryžo spėlioti, kiek galėtų kainuoti valdžios institucijų tinklalapių perdarymas: norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų nuodugniau išanalizuoti esamas svetaines. Gali būti, kad efektyviau būtų kurti svetainę „nuo pamatų“.
„Kalbant apie naujai kuriamus tinklalapius, dabartiniuose karkasuose prie skirtingo dydžio ekranų prisitaikantis funkcionalumas šiais laikais jau yra standartas.
Taigi mobiliesiems įrenginiams tinkanti tinklalapio versija biudžetui įtakos iš esmės neturėtų.
Bet norint sukurti mobiliąją ar prisitaikančią prie įrenginių versiją su senaisiais karkasais sukurtuose puslapiuose, ji gali kainuoti beveik tiek pat, kiek viso tinklalapio perdarymas“, – sakė P.Insoda.
Žada atsinaujinti
Ši bėda, pasirodo, ne tik žinoma, bet ir sprendžiama. Vieniems tai užtruks trumpiau, kitiems – ilgiau.
Prezidentūros svetainė, kurioje mobiliaisiais įrenginiais naršo apie 10 proc. lankytojų, bus atnaujinta dar šiais metais. Tikslesnės datos ir projekto vertės spaudos tarnyba neatskleidė.
Naują tinklalapio versiją šiuo metu kuria ir Seimo kanceliarijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentas. Darbus numatoma baigti kitąmet, o naujas tinklalapis dienos šviesą išvys vasarį arba kovą.
Tuomet svetainė jau bus pritaikyta ir mobiliesiems įrenginiams, kuriais informacijos apie parlamentarų veiklą ieško beveik dešimtadalis naršytojų.
Truks iki kito rudens
Tuo metu Vyriausybė nurodė jau beveik metus vykdanti elektroninės demokratijos projektą. Jo metu kuriamos viešosios paslaugos, kurios bus prieinamos tam pritaikytame Vyriausybės interneto portale.
Prie jo ilgainiui prisijungs ministerijos ir kitos įstaigos. Įdiegus portalą bus atsisakyta šiuo metu naudojamų atskirų interneto svetainių.
Iš dalies ES lėšomis finansuojamą projektą, kurio vertė siekia 2,24 mln. litų, planuojama baigti kitų metų rugsėjį.
Žadama, kad naujame portale bus paprasčiau rasti informaciją, be to, bus galima aktyviau įsitraukti į sprendimų priėmimą ir naudotis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis. Jis bus pritaikytas ir mobiliesiems įrenginiams.
