Azartinių lošimų įstatymas įteisins interneto cenzūrą

Parlamentarai nupūtė dulkes nuo naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos, kurią antradienį numatoma svarstyti Seime. Joje, be kita ko, numatyta galimybė blokuoti prieigą prie nelegaliai veikiančių lošimų svetainių internete, o šią prievolę teks įgyvendinti interneto paslaugų tiekėjams.

Interneto paslaugų tiekėjams teks prievolė pasirūpinti, kad nelegaliai Lietuvoje veikiantys lažybų tinklalapiai taptų nepasiekiami.<br>123rf nuotr.
Interneto paslaugų tiekėjams teks prievolė pasirūpinti, kad nelegaliai Lietuvoje veikiantys lažybų tinklalapiai taptų nepasiekiami.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

Nov 24, 2014, 8:24 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 5:19 PM

Įstatyme nurodoma, kad Lošimų priežiūros tarnyba turės teisę „duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti“.

Kitaip sakant, jei nelegalius lošimus internetu vykdantis puslapis bus prisiglaudęs Lietuvoje, jį bus galima tiesiog išjungti, kreipiantis į svetainių prieglobos teikėją. O jei jo nustatyti nepavyks, arba jei svetainė veiks iš užsienio, užteks kreiptis į interneto paslaugų tiekėjus ir jie privalės užblokuoti prieigą prie tokių tinklalapių.

Interneto tiekėjams tokie užmojai atrodo nelogiški.

„Šis įstatymas neturi nieko bendro su technologijų realybe. Pašalinti turinį internete gali interneto prieglaudos paslaugų teikėjai („hostintojai“), ne interneto operatoriai. Vienintelis būdas tai padaryti – įgyvendinti interneto turinio kontrolę, kokia egzistuoja, pavyzdžiui, Kinijoje“, – sakė „Teo LT“ Korporatyvinių reikalų vadovas Antanas Bubnelis.

Jis pridūrė, kad prieš priimant tokias pataisas visuomenėje turėtų vykti diskusijos apie privatumo atsisakymą dėl lažybų kontorų verslo interesų. Tačiau tokios diskusijos nevyksta, o kelerius metus „marinuotas“ įstatymas jau pasiekė Seimą. „Nemanome, kad interneto cenzūra būtų tinkamas jų verslo interesų saugojimo būdas“, – teigė A.Bubnelis.

Naujame įstatyme rašoma, kad dėl nurodymų vykdymo patiriamos išlaidos bus atlyginamos iš valstybės biudžeto, taigi investuoti į įrangą, kurios gali reikėti tokio įstatymo įgyvendinimui, interneto tiekėjams nereikės. Iš kitos pusės, ir Kinijoje interneto cenzūra įgyvendinama valdžios lėšomis.

Informacinių technologijų specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu efektyvių priemonių riboti turinį internete, nesikišant į vartotojų galinę įrangą (t.y. kompiuterius ar telefonus), nėra ir daugelis siūlomų priemonių būtų nesudėtingai apeinamos.

Įstatyme numatoma ir dar viena svarbi priemonė, kuria būtų galima pažaboti neteisėtų lošimų internetu vykdytojus: sustabdyti visas finansines operacijas ir atsiskaitymus.

Naujoje įstatymo redakcijoje numatoma galimybė organizuoti lošimus internetu, tačiau organizatoriams tenka prievolė užtikrinti, kad juose nedalyvaus nepilnamečiai. Be to, numatoma, kad vaikų švietimo ar auklėjimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.

Parlamentarai taip pat siūlo lošimo vietų savininkams įrengti kasos aparatus ir vaizdo kameras. Taip būtų kontroliuojami nepilnamečių lošimai ir pajamos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.