Lietuviai nemoka patikimai ištrinti duomenų

Lietuviai suvokia, kad telefone ar kompiuteryje saugomą informaciją svarbu ištrinti prieš atiduodant naudoti kitiems ar išmetant perdirbti senąjį įrenginį. Deja, informacijos ištrynimas baigiasi „Delete“ mygtuko paspaudimu ar šiukšliadėžės išvalymu. Informacinių technologijų (IT) specialistai pabrėžia, kad to neužtenka.

Daugelis lietuvių nepašalina duomenų taip, kad jų nebūtų galima paprastai atkurti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugelis lietuvių nepašalina duomenų taip, kad jų nebūtų galima paprastai atkurti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 26, 2014, 12:17 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 2:37 PM

Tai atskleidė „Blancco“ programą Lietuvoje pristatančios įmonės „NOD Baltic“ atliktas tyrimas.

„Daugelis mūsų instinktyviai suvokiame, kad prieš atiduodant įrenginius reikia pašalinti asmeninius ir netgi mažiau jautrius duomenis. Tačiau jų pašalinimas tradiciškai apsiriboja mygtuko „Delete“ paspaudimu bei kompiuterio šiukšliadėžės išvalymu. Tai, deja, nepašalina duomenų taip, kad jų nebūtų galima paprastai atkurti“, – sakė „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Anot jo, kiekvienas bent kiek suinteresuotas ar IT nusimanantis asmuo galėtų be vargo atstatyti „Delete“ paspaudimu ištrintus duomenis. Visiškai duomenų nepašalina net kompiuterio ar telefono formatavimas.

Duomenis trina atsainiai

Kone dešimtadalis apklaustųjų teigė, kad prieš atiduodami įrenginius, kuriuose yra laikoma asmeninė ar darbinė informacija, išvis netrina ten esančių duomenų.

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad pabando ištrinti visą be išimties įrenginiuose esančią informaciją. Dar 35 proc. trina tik asmeninę informaciją – nuotraukas, dokumentus, prisijungimų duomenis ar paskyras. Tiesa, tai atliekama atsainiai.

Norėdami pašalinti duomenis, 16 proc. apklaustųjų tiesiog paspaudžia „Delete“ mygtuką. 64 proc. jaučiasi saugūs, kai ištrynę duomenis juos dar patikrina ir išvalo kompiuterio šiukšliadėžę („Recycle Bin“).

Vos 17 proc. apklaustųjų, norėdami pašalinti įrenginyje esančią informaciją, naudoja specialią duomenų trynimo programą. Tarp jų du trečdaliai yra vyrai.

Dažniausiai lietuviai rūpinasi kompiuteriuose ir telefonuose esančių duomenų apsauga. Iš šių įrenginių duomenis trina atitinkamai 84 ir 77 proc. apklaustųjų. Įdomu, kad iš duomenų saugojimui skirtų USB laikmenų juos pašalinti imasi vos daugiau nei pusė (58 proc.) savininkų.

Misija (ne)įmanoma

Paklausti, kaip įsitikina, kad ištrinti duomenys pašalinti negrįžtamai, beveik pusė nurodė tikrinantys kompiuterio C ir D diskus. Kiek daugiau nei penktadalis teigė formatuojantys įrenginį, dar 12 proc. pasikonsultuoja su IT išmanančiu asmeniu – šeimos nariu, draugu ar kolega.

Vis tik trečdalis apklaustųjų sakė nežinantys, kaip reikėtų įsitikinti, kad jų ištrinti duomenys pašalinti iš įrenginio negrįžtamai.

Anot T.Parnarausko, eiliniam vartotojui pilnai ištrinti duomenis iš įrenginių yra neįmanoma. Net ir prityrusiems IT specialistams be „pėdsakų“ pašalinti duomenis iš kompiuterių ar telefonų yra sudėtinga.

Tam, kad asmeniniai ar kiti svarbūs duomenys nepatektų į svetimas rankas, saugumo specialistai rekomenduoja naudotis specialiomis programomis, kuriomis pašalintų duomenų atstatyti ir jais pasinaudoti neįmanoma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.