2015 metais „Google“ gresia katastrofa

Žmonės vis daugiau naudojasi mobiliaisiais įrenginiais ir „Google“ paieškos sistema uždirba vis mažiau pinigų iš reklamos. „Facebook“ sėkmingiau negu „Youtube“ perima iš televizijų į internetą byrančius reklamos pinigus. Politikai vis aršiau riboja paieškos giganto verslo plėtrą. 2014 m. „Google“ buvo nelengvi, kompanijos akcijų vertė biržoje krenta, o „JPMorgan“ analitikas D.Anmuthas tvirtina, kad 2015-ieji bus dar liūdnesni.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 19, 2014, 1:28 PM, atnaujinta Jan 18, 2018, 7:21 PM

„Šie metai buvo esminių permainų „Google“ metais. Ir ne visos jos atrodė gražiai“, –rašo „Business Insider“.

Nepatenkintas per lėtai diegiamomis inovacijomis, „Google“ vadovas Larry Page’as savanoriškai nusišalino nuo kasdienio kompanijos valdymo, pats užsėmė globalių planų ir ateities vizijų kūrimu, o vadovavimą perleido pavaduotojui Sundarui Pichai’jui. Ir tai tuo metu, kai pagrindines pajamas „Google“ generuojanti paieškos sistemos reklama išgyvena rimtą krizę.

Didžiausia problema – vis daugiau žmonių naudojasi mobiliaisiais, o naršydami jais gerokai mažiau naudojasi įprastomis naršyklėmis ir įprastais paieškos varikliais, negu sėdėdami prieš kompiuterio ekraną. Dėl to senka „Google“ įplaukų iš reklamos upelis. Ir senka sparčiai – pastarąjį ketvirtį „Google“ reklamos rinka augo lėčiausiai per pastaruosius šešerius metus.

Kodėl taip atsitiko? Ieškomų prekių reklamos rodymas vis dar yra pagrindinis „Google“ įplaukų šaltinis. O jungdamasis per mobilų įrenginį žmogus nebeieško prekių „Google“ – jis noriau naudojasi konkrečių pardavėjų programėlėje esančiu paieškos varikliu.

„ComScore“ surinkti duomenys rodo, kad bent jau JAV vis daugiau pirkėjų internete eina tiesiai į „Amazon“ parduotuvę, kur ir ieško reikiamos prekės. Per metus – nuo 2013 iki 2014 m. rugsėjo – paieškų vykdomų tiesiog „Amazon“ parduotuvėje skaičius išaugo 47 proc. Pridėkime dar „eBay“, kitose šalyse populiarias vietines parduotuves, kurių programėles naudoja pirkėjai, ir matome „Google“ praradimų mąstą.

Be to, vis daugiau vartotojų vis dažniau „Google“ mato ne kaip padėjėją, o kaip kažkokią grėsmę jų privatumui. Dalinai dėl to sudėtingi ir kompanijos santykiai su politikais. Europos Sąjunga reikalauja kompanijos padalijimo, Brazilija irgi ieško priekabių, iš Ispanijos ir Rusijos teko išvesti kai kuriuos savo padalinius.

Po to, kai „Google“ 2014-ųjų vidury paliko pardavimams vadovavęs Nikeshas Arora, net tarp lyg rojuje gyvenančiu kompanijos darbuotojų pradėjo sklisti neramūs gandai ir nepagrįstos kalbos, kad „Google“ stabdo naujų protų paiešką. Aišku, tai tik mažytės kruopelės pesimizmo, tačiau anksčiau ir tai buvo neįsivaizduojama.

Dar vieną smūgį „Google“ gavo nuo „Facebook“. Populiariausias socialinis tinklas ilgai abejingai stebėjęs „Youtube“ pastangas atimti reklamą iš įprastų televizijų, panūdo gauti savo dalį. Dabar daugelis analitikų mano, kad „Facebook“ naujienų juostoje talpinami video siužetai ir vaizdo reklama efektyviai generuos pinigus negu tai daro „Youtube“. Pirmiausia, vėlgi, dėl to, kad šie video vaizdai dažniau peržiūrimi iš mobilių įrenginių.

Na, o visos šios smulkmenėlės kartu ir virsta riebia problema „Google“. Apie tai ir kalbėjo buvęs kompanijos darbuotojas:

„Manau, 2015 m. „Google“ bus katastrofiški. Mobiliųjų populiarėjimas jau ne vienerius metus graužia kompanijos pajamas, tačiau ligi šiol ji vis rasdavo triušį kepurėję, kurį ištraukus pelnas padidėdavo. Bet vieną dieną triušiai turi baigtis…“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.