Remiantis statistika, internetinės prekybos pagrindą Lietuvoje sudaro 25–34 metų gyventojai. Tai reiškia, kad šalyje dar reikėtų įtraukti ir kitas gyventojų grupes, kurios turi didelę perkamąją galią. Tai ypatingai svarbu tampa 2015 metais, kuomet netenkame lito – dar vieno nuo tarptautinių konkurentų Lietuvos prekeivius saugojusio barjero. Dabar Lietuvos pirkėjai prekes ir paslaugas jau pirks eurais bei doleriais, todėl šalyje veikiančios elektroninės parduotuvės turės ieškoti naujų būtų išsiskirti nuo „Muji“, „Asos“ ar kitų visame pasaulyje žinomų prekės ženklų. Kodėl tai svarbu?
Visi elektroninės prekybos ekspertai ieško naujų įžvalgų, kurios diktuos elektroninės prekybos madas 2015 metais.
Dar prieš 5 metus kompiuterio ekrane ieškodami batų žmonės tarp krūvos pasiūlymų išvysdavo megztinį ir pagalvodavo, kad tai sistemos klaida (o tada pagalvodavo, kad nori būtent to megztinio). Tačiau tendencijos rodo, kad tie laikai baigėsi, todėl tikėtina, kad 2015 metais pirkėjai ne tik išmanys šią pardavimų psichologiją, bet ir galės dar objektyviau įvertinti konkurencinę prekybos aplinką. Todėl senus rinkodaros triukus jau verta dėti į stalčių.
Naujausi „UPS Pulse of the Online Shopper“ duomenys rodo, kad jau 36 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų net ir tradicinėse parduotuvėse ieškodami prekių telefonu lygina kainas internete. Tai rodo, kad pirkėjai tampa vis racionalesni ir ieško konkurencinių pranašumų – geresnės kokybės drabužių, pigesnių technologinių prietaisų ar kitų prekių.
Tas pats „UPS“ tyrimas rodo, kad 43 proc. JAV pirkėjų internetu perka naudodami savo kompiuterį, nes telefonu nemato aiškių nuotraukų. Todėl kiekviena telefone neužkrauta ar prastos kokybės nuotrauka bei neaiškiai pateikti dydžio ar spalvos duomenys pirkėjus impulsyviai skatins pirkti kitur.
Ir, žinoma, negalime pamiršti išmaniųjų telefonų, kurie pritraukia tuos pačius impulsyvius žmones, staiga užsinorėjusius įsigyti prekę ar paslaugą. „Statista“ duomenimis, jau 3 iš 4 telefonu prekes įsigijusių švedų naudojo telefoną todėl, kad jis tiesiog buvo po ranka. Be to, 7 proc. išmaniuoju telefonu perkančių švedų apskritai neturi asmeninio kompiuterio. Bet internetu vis tiek perka.
Tikėtina, kad kažkada taip elgsis ir Lietuvos gyventojai. Todėl, norėdamos išlikti konkurencingomis, elektroninės parduotuvės jau turi būti pritaikytos visiems išmaniesiems prietaisams: ne tik telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, bet, ateityje, gal net „Google Glass“ akiniams ar „iWatch“ laikrodžiams.
O kol specialistai skaičiuoja, kiek pirkėjų jie netenka dėl per didelio kiekio registracijos formų ir pabrėžia, kad žmonėms internete svarbu jų laikas, dar svarbu, kad kitąmet pirkėjams lygiai tokia pat aktuali bus ir jų laisvė.
Šiandien 25 proc. pirkinių tarptautinės elektroninės prekybos bendrovės pristato ne į namus, o į darbo, studijų ar laisvalaikio vietą. Toks klientų vertinamas laisvės bei patogumo troškimas kitąmet bus vis svarbesnis. Todėl ir įspūdingi „Amazon“ užmojai prekes pirkėjams pristatinėti bepiločiais skraidančiais įrenginiais atrodo kaip žingsnis, vertinantis klientų mobilumą.
O jei girdėjote, kad IT specialistai jau kuria programėles, dėl kurių pirkėjai internete gali įkelti savo kūno nuotrauką ir taip pasimatuoti viliojančius drabužius, tikriausiai, taip pat suprantate, kad kitąmet reikės pasistengti ir dėl klientų patogumo.
2015 metais elektroninės prekybos madas diktuos vis išmanesnis ir daugiau technologijų įvaldęs bei laisvės norintis pirkėjas. Tik kaip bus patenkinti jo poreikiai?
- - -
Giedrius Sakalauskas yra „Stilago“ vadovas Šiaurės Europai.
