4G tinklą šis operatorius pradėjo statyti dar prieš kelerius metus, o vartotojams paslaugas pradėjo siūlyti 2013 metų kovą. Bet tik kompiuterių naudotojams. Maža to, tada kompanija pasirinko neįprastą taktiką: didžiausio 4G privalumo, mobiliojo interneto greičio, neišnaudojo – jis buvo ribojamas iki 5 megabitų per sekundę (Mbps). Užtat naršyti klientai galėjo į valias: persiunčiamų duomenų kiekis nebuvo skaičiuojamas.
Kadangi pagrindinis prioritetas tuo metu buvo 3G tinklo plėtra, į 4G investuota kukliau. Tik pernai metų antroje pusėje stočių skaičius ėmė sparčiai augti. Neoficialiais duomenimis, prieš metus „Tele2“ Lietuvoje turėjo kelias dešimtis 4G stočių, rugsėjį šis skaičius perkopė šimtą, o žengiant į 2015-uosius – ir du šimtus.
Dabar bendrovė nurodo, kad 4G mobiliuoju internetu gali naudotis apie 65 proc. Lietuvos gyventojų. Kitaip sakant, šis ryšys veikia teritorijoje, kur yra apsistoję du trečdaliai gyventojų. Pačios „Tele2“ sudarytą žemėlapį, kur turėtų veikti jos GSM, 3G ir 4G ryšys, rasite čia.
Anot kompanijos atstovų, įrenginius, kurie palaiko 4G ryšį, turi maždaug dešimtadalis iš 1,8 mln. jos klientų. Tiesa, daliai vartotojų, norint pradėti naudotis šiomis paslaugomis, gali tekti pasikeisti SIM kortelę. 4G tinklui pritaikytas SIM korteles „Tele2“ išduoda daugiau nei metus, tad jei turite senesnę kortelę ir telefone neveikia 4G, nors turėtų, – tai gali būti priežastis.
Jei jūsų telefonas palaiko 4G ryšį ir SIM kortelę keitėte neseniai, bet 4G neveikia, pabandykite įrenginį perkrauti. Jei ir tai nepadės, teks kreiptis į „Tele2“ specialistus.
Išankstiniai bandymai
Kam gi reikalingas tas 4G? Žinoma, mobiliajam internetui. Ypač – aktyviems jo naudotojams. Teoriškai 4G LTE (be jokių pliusų, žvaigždučių ir kitokių prierašų) turėtų užtikrinti iki 100 Mbps naršymo spartą. Praktiškai sparta yra gerokai mažesnė.
Pavyzdžiui, kelerius metus 4G LTE ryšį telefone teikianti „Omnitel“ anksčiau yra nurodžiusi, kad jos tinklas palaiko iki 80 Mbps greitį, o realiai klientai naudojasi iki 50 Mbps duomenų atsiuntimo sparta. Tiesa, pernai gruodį „Omnitel“ pradėjo teikti 4G+ („LTE Advanced“) paslaugas, šis ryšys jau leidžia pasiekti keliskart didesnę spartą.
Kokia situacija „Tele2“ tinkle? Pirmą kartą prie jos 4G tinklo prisijungiau pernai spalio 29 dieną. Vienas pirmųjų dalykų, ką atlikau, – spartos tikrinimas „Speedtest“ programėle (ją naudojau ir kitiems spartos testams).
Pirmas bandymas: 13,9 Mbps atsisiuntimas ir 10,56 Mbps išsiuntimas. Kaip 4G, mažoka – bandau dar kartą: 24,2 Mbps atsisiuntimas ir 14,3 Mbps išsiuntimas. Jau geriau, bet vis tiek – tikėjausi ne to... Trečias bandymas iš eilės dar šiek tiek kilstelėjo rezultatą (26,3 Mbps ir 17 Mbps), tačiau tai – ne konkurento minimi 50 Mbps ir, tuo labiau, ne teoriniai 100 Mbps.
Vėliau greičio bandymus atlikdavau nereguliariai – įvairiu metu, įvairiose vietose (darbe, važiuodamas namo, parduotuvėje, namuose). Tiesą sakant, jokių įspūdingų skaičių per tuos du mėnesius programėlėje taip ir neišvydau. Dažniausiai vidutinė duomenų atsiuntimo sparta siekė 30–40 Mbps, o išsiuntimo – 10–20 Mbps. Kartais rezultatai labiau priminė 3G ryšį (14–18 Mbps), pavieniais atvejais ekrane išvysdavau skaičių, didesnį nei 50 Mbps. Tačiau 60 Mbps pasiekęs taip ir nebuvau.
Geroji žinia – kiek užmesdavau akį, Vilniuje praktiškai visur turėjau 4G ryšį. Jis veikė ir centre, ir miegamuosiuose rajonuose. Taigi bent jau padengimu „Tele2“ pasirūpino.
Kokia situacija kituose miestuose, iš anksto nesidomėjau. Todėl kai per šventes buvau grįžęs į gimtuosius Biržus ir aplankiau Pakruojį, nustebau, kad ir čia jau veikia „Tele2“ 4G ryšys. Nors sparta buvo vidutinė – apie 25 Mbps atsiuntimas ir iki 10 Mbps išsiuntimas.
Žinoma, tai – tik pavienių bandymų rezultatai ir jie gali nesutapti su kitų klientų testais. Taigi vadovautis šiais skaičiais kaip kokybės įvertinimu nederėtų. Tai – tik vieno vartotojo patirtis. Be to, bandymus atlikau tuo metu, kai „Tele2“ dar atliko vidinius testus, o tinklas nebuvo viešas – jau artimiausiomis savaitėmis situacija gali smarkiai pasikeisti.
Operatoriai mėgsta pabrėžti, kad svarbiausia – ne skaičiai, o reali vartotojo patirtis. Anksčiau naudojau 3G ryšį ir, atvirai sakant, milžiniško šuolio nepajutau. Veikiau... gerą žingsnį į priekį. Tinklalapių atvertimo laikas, vaizdo įrašų užkrovimas, duomenų siuntimas – dabar viskas vyksta pastebimai sparčiau. Bet pokytis nėra toks didelis, kaip nuo kabelinio interneto perėjus prie šviesolaidžio.
Paslaptis – dažnių ruožas
Ir pačios „Tele2“ atstovai pripažįsta, kad jų 4G internetas šviesolaidžio neatstos – dėl to iš dalies kalta naudojama technologija.
„Mes 4G ryšiui naudojame 800 MHz dažnių juostą, kuri turi du esminius privalumus: didelis teritorijos padengimas ir geras ryšys pastatų viduje. Paprasčiau sakant, šioms bangoms netrukdo mūras ir kitos konstrukcijos, todėl galima užtikrinti gerą ryšį pastatuose, automobiliuose“, – sakė „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.
Visgi minėta dažnių juosta turi ir vieną svarbų trūkumą: kadangi padengimas yra didelis, prie vienos stoties gali prisijungti daug vartotojų. O kuo daugiau žmonių vienu metu naudojasi paslaugomis, tuo lėtesnis ryšys – stoties sparta dalijama visiems klientams. Įtakos mobiliojo interneto spartai turi ir atstumas iki stoties.
A.Baranauskas patikino, kad, pastebėjus smarkiai išaugusį 4G vartotojų skaičių, pajėgos bus didinamos – tam gali būti naudojamos ir kitos dažnių juostos (pvz., 1800 MHz). Tai gali būti itin aktualu miestų centruose, žmonių susibūrimo vietose.
„Omnitel“ teigia, kad jos 4G LTE tinklas yra prieinamas 80 proc. Lietuvos gyventojų. „Bitė Lietuva“ savąjį 4G tinklą dar stato ir klientams paslaugas žada pradėti siūlyti šį ketvirtį. Ši kompanija anksčiau skelbė, kad iki metų pabaigos 4G paslaugomis galės naudotis apie 50 proc. gyventojų.
