Toks sprendimas iš esmės reiškia, kad ES užkertamas kelias be autoriaus sutikimo perparduoti skaitmeninį turinį – elektronines knygas, garso ar vaizdo įrašus ir pan., išskyrus programinę įrangą. Šis apribojimas, kaip ir iki šiol, netaikomas parduodant kūrinius fizinėse laikmenose – popierines knygas, filmus ar garso įrašus diskuose.
Kitaip sakant, jei nusipirksite popierinę knygą, muzikos albumą CD formatu ar „Blu-ray“ diske įrašytą filmą, juo pasinaudoję galėsite daiktą parduoti. O jei analogišką turinį įsigysite skaitmeniniu formatu (pvz., atsisiųsite iš interneto parduotuvės) – pasinaudoję jo perparduoti kitiems negalėsite.
„AAA Law“ partneris, advokatas Andrius Iškauskas džiaugiasi – šis sprendimas gerokai sustiprino autorių teisių apsaugą Europos Sąjungos šalyse. Esą vartotojai visai suįžūlėję: legaliai įsigiję skaitmeninę kūrinio kopiją, vėliau platina ir perpardavinėja be jokių apribojimų. „Teismo sprendimas tokį požiūrį keičia – norint parduoti interneto parduotuvėje įsigytą elektroninę knygą, garso ar vaizdo įrašą, būtinas autorių teisių savininko sutikimas“, − sakė A.Iškauskas.
Jo nuomone, perparduodami elektronines knygas, filmus ar muzikos kūrinius neskatiname natūralios skaitmeninės raidos. Lietuvoje turime vos keletą autorių, kurie yra išleidę elektronines knygas. Tiesa, jų kaina praktiškai nesiskiria nuo spausdintų variantų, nors nei kirsti miškų, nei gaminti popieriaus, nei fiziškai gabenti elektroninių knygų nereikia.
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, kad kaip ir anksčiau, kiekvienas asmuo savo asmeniniam naudojimui galės pasidaryti legaliai įsigyto muzikos įrašo, filmo ar elektroninės knygos kopiją. Už tai atlikėjams, autoriams, muzikos ir vaizdo įrašų gamintojams atlyginama per vadinamąjį tuščios laikmenos mokestį, kurį Lietuvoje moka absoliučiai visi bet kokių laikmenų (USB atmintinių, atminties kortelių ir t.t.) ar laikmenas turinčių įrenginių (telefonų, kompiuterių, MP3 grotuvų ir t.t.) pirkėjai, net jei per visą gyvenimą nėra nusipirkę skaitmeninio turinio.
