Pagaliau protingi žmonės suprato, kad žmogaus gyvenimas yra trumpas ir bevertis, o „Facebook“ – amžinas ir vertingas. Ir negalima leisti, kad po puoselėtojo bei kūrėjo mirties, jo „Facebook“ paskyra liktu voliotis internete, kaip apleistas dvaras Šalčininkų rajone.
Jau nuo 2009 m. „Facebook“ leido, kad mirus niekam savo slaptažodžio nepalikusiam savininkui jo giminiečiai galėtų velionio paskyrą užkonservuoti ir paversti savotišku antkapiu internete. Protingas sprendimas – juk ligi tol mirusiųjų paskyros veikdavo, lyg jam esant gyvam, kas netingėjo rašinėjo ant jų sienos, kol velionio atminimas virsdavo visišku sąšlavynu.
Dabar „Facebook“ įdiegė naują galimybę – vartotojas dar būdamas gyvas gali pasirinkti tą, kuris mirties atveju perims jo paskyros valdymą. Aišku, kartu įdiegta ir protinga bei suprantama galimybė – pateikus prašymą „Facebook“ jūsų paskyra po mirties būtų likviduota – bet kam ji įdomi!?
Kur kas šauniau nurodyti paskyros paveldėtoju ir valdytoju kokį vaikystės draugą, vėliau tą faktą visiškai užmiršti ir po mirties iš dangaus džiugiai stebėti, ką jis su jūsų paskyra išdarinėja. Žinant, kad mirtinai susipykote prieš keturiasdešimt metų… po to, kai nuviliojote jo žmoną… po to, kai melagingai apkaltinę pasodinote jį keliems meteliams už grotų… po to, kai išdavę pasisavinote bendrą verslą.
Štai kaip tai būtų įdomu! Todėl jau dabar „Facebook“ pataria protingai pasirinkti tą atsakingą paveldo tvarkytoją. Tiesa, visiškai pilnos paskyros administratoriaus teisės jis vis tiek negaus. Jis galės talpinti pranešimus jūsų atminimų sienoje, atsakinėti į prašymus draugauti, atnaujinti profilio bei viršelio nuotrauką, tačiau apsimesti jumis ir matyti asmeninių žinučių negalės.
Kaip ten bebūtų, to daugiau negu gana, kad kai kurių nevykusiai pasirinkusių paveldėtojus paskyrų savininkai po mirties virstų keistokais zombiais. Jei domina tokia galimybė, paskyros paveldėtoją galima išrinkti „Facebook“ nustatymų lange pasirinkus „saugumas“ ir puslapio apačioje paspaudus „Legacy Contact“. Tiesa, lietuviškame „Facebook" to dar reikės palaukti.
„Ligi šiol kai kas nors mirdavo, mes siūlėme palikti elementarų atminimo puslapį, kurį galima buvo matyti, tačiau niekas negalėjo jo valdyti. Pabendravę su netekusiais artimųjų žmonėmis, supratome, kad galime padaryti daugiau, kad paremtume juos netekties akimirką“, – rašo „Facebook" tinklaraštis.
Na, užuojautos, užuojautomis – „Facebook“ draugai, kurių daugelio nepažįsti ir niekada nesutikai nelabai linkę prisiminti vieną iš ginčų partnerių, kurio nebėra. Tačiau valdymo teisių perėmimas gali tapti itin aktualių dalykų tais atvejais, kai mirusiojo paskyra turėjo dešimtis tūkstančių pasekėjų, reiškia ir konkrečią vertę.
Todėl paveldėjęs populiarią paskyrą (pavyzdžiui, Monikos Šalčiūtės anūkėlis) žmogus, jei jis dar ir sėkmingai ją valdys, gali netgi praturtėti. Žodžiu, ne taip čia paprasta su tais virtualiais „Facebook“ sodeliais.
