Įvairių implantų, tokių kaip širdies stimuliatorius, insulino dozatorius, klausos aparatai ir gilaus smegenų stimuliavimo sistemos, išradimas ir plėtra lėmė, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau žmonių, kurių organizmuose yra „minimašinų“. Pastaruoju metu atsiranda net tokių, kurie į savo kūnus implantuoja techninius įrenginius ne dėl medicinos. Šie žmonės siekia savo kasdienį gyvenimą paversti patogesniu – išmanieji implantai leidžia jiems vienu rankos judesiu kontroliuoti durų užraktus, apsipirkti ir gauti prieigą prie kompiuterinių sistemų.
Ši tendencija kelia nerimą: jei mes leidžiame savo kūnams saugoti didelius konfidencialių duomenų kiekius, ko mums verta baimintis?
Bioprogramišių bendruomenė „BioNyfiken“ plėtoja idėją, kad žmogaus „lustavimas“ – visiškai normalus reiškinys. Šių entuziastų požiūriu, poodinis implantas niekuo nesiskiria nuo auskaro ar tatuiruotės, o artimiausiu metu vis daugiau žmonių rinksis lustus su belaidžio ryšio technologijomis, įvairiais įrenginiais ir sistemomis.
Kaip sako vienas „BioNyfiken“ įkūrėjų Hannesas Sjobladas, technologija jau veikia: „Sparčiai daugėja žmonių, sutinkančių implantuotis lustus, kad galėtų greitai ir patogiai atlikti kasdienes operacijas, tokias kaip įėjimas į pastatą, įvairių įrenginių atblokavimas be PIN kodo, prieigos prie įvairių įrenginių gavimas. Identifikavimas liečiant ranka žmogui yra natūralus, skirtingai nei PIN kodai ir slaptažodžiai. O kiekvienas naujas įrenginys, papildomas raktas ar bekontaktė kortelė tik sunkina mums gyvenimą.“
„Tačiau mes suprantame, kad tokioje situacijoje labai svarbu bendradarbiauti su geriausiais informacinio saugumo ekspertais, nes jie žino viską apie technologijas ir geba mums padėti išnagrinėti rizikas“, – pridūrė jis. „BioNyfiken“ nusprendė bendradarbiauti su „Kaspersky Lab“ ir kartu nagrinės implantuojamų lustų pažeidžiamumus realiomis jų taikymo sąlygomis.
Eugenijus Kaspersky, generalinis „Kaspersky Lab“ direktorius, apie bendradarbiavimą su bioprogramišiais sakė: „Aš pats norėčiau gyventi be lusto po oda. Tačiau suprantu, kad technikos progreso nesustabdysi, pasaulyje atsiras tyrėjų, pasiruošusių eksperimentuoti su savo kūnu, kad išbandytų naująsias technologijas. Tai daryti reikia suvokiant visą galimą riziką ir taikant moderniausią kompiuterinių sistemų apsaugos patirtį. Dažnai kuriant naująsias technologijas apie saugumą mažai galvojama. Džiaugiuosi, kad „BioNyfiken“ pasirinko mus dalyvauti bendrame „žmogaus prijungimo“ prie interneto saugumo klausimų tyrime. Galbūt mes nerasime jokių pažeidžiamumų, bet jei žmonės nori implantuotis lustus, man būtų ramiau žinoti, kad ekspertai nuodugniai išnagrinėjo visus galimus padarinius.“
