Itin spartų mobilųjį internetą suteiksiantis ryšys nuo balandžio 16 dienos veiks penkiuose didžiausiose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) bei pajūrio kurortuose – Palangoje ir Nidoje. Starto metu „Bitės“ 4G ryšį užtikrins per 200 stočių, o maždaug 50 palaikys 4G+ technologiją.
„Bitės“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys teigia, kad 4G ryšys bus prieinamas 46 proc. Lietuvos gyventojų. Jis veiks minėtuose miestuose ir jų apylinkėse, o dusyk didesnę naršymo spartą užtikrinančios 4G+ stotys įrengtos ten, kur yra daugiausia išmaniųjų įrenginių naudotojų – aplink verslo centrus, pagrindinėse miestų gatvėse bei kitose populiariausiose žmonių susibūrimo vietose.
Apklotas – mažesnis, bet šiltesnis
Kodėl viešai įjungti 4G ryšio vartotojams nepavyko žadėtu laiku? Formalus „Bitės“ atstovų paaiškinimas – siekė būti labiau užtikrinti dėl sėkmingo starto. Maža to, jie taip stengėsi, kad vietoje žadėtų 40 proc. spartųjį internetą užtikrins 46 proc. gyventojų.
Šįmet tinklą planuojama plėsti ir mažesniuose miestuose, o metų pabaigoje jis bus prieinamas daugiau nei pusei šalies gyventojų. „Gerokai daugiau“, – mirkteli P.Kuisys.
Jei dabar būtų 2013-ieji, gal ir skambėtų įspūdingai, bet juk jau šiandien „Omnitel“ 4G ryšiu gali naudotis 80 proc. šalies gyventojų, o „Tele2“ giriasi 70 proc. pasiekiamumu...
P.Kuisys atšauna, kad jų tikslas – ne užkloti kuo didesnę teritoriją silpnu ryšiu, o pasirūpinti kuo geresne kokybe.
Ar tai reiškia, kad eilinė korio „bitutė“ galės mėgautis 300 Mbps mobiliojo interneto sparta (tokia yra teorinė 4G+ ryšio riba)? Vargu: jei labai seksis, galite tikėtis pasiekti apie 200 Mbps. Tokią spartą pavyko išspausti antradienį, demonstracijos metu sostinės Vokiečių gatvėje, tačiau tuomet „Bitės“ 4G+ tinklas dar buvo tuščias – prisijungus daugiau vartotojų, šį gėrį teks dalintis.
„Bitė" tikisi, kad praktiškai 4G+ vidutinis greitis sieks apie 80 Mbps, o 4G – apie 30 Mbps.
Ne kosmosas, bet oru gauti tokį internetą, kokį mano bute tegali užtikrinti didžiausias šviesolaidinio interneto tiekėjas Lietuvoje, nėra blogai. Jei „Bitės“ neriboto mobiliojo interneto planui nebūtų taikomas draudimas dalintis ryšiu su kitais įrenginiais, kiltų įvairių minčių...
Pirmieji bandymai
Kokią realią mobiliojo interneto spartą „Bitei“ pavyks užtikrinti, paaiškės viešai įjungus tinklą ir užplūdus pirmiesiems vartotojams. Pirmieji bandymai antradienį, kuomet 4G ir 4G+ ryšys dar buvo pasiekiamas tik uždaram testuotojų ratui, nuteikė dviprasmiškai.
Prisijungus prie 4G+ tinklo programėlė „Speedtest“ rodė, kad mobiliojo interneto sparta siekė nuo 132 iki 202 Mbps, o esant 4G ryšiui duomenų atsiuntimo sparta siekė nuo 38 iki 115 Mbps.
Tokie skirtumai – puikus įrodymas, kad tinklas dar tuščias. Tikrinant 4G ryšio spartą vienu telefonu patalpoje rodyklė dažniausiai krypo 80–90 Mbps padalos link (lauke – 110 Mbps link), tačiau tuo pačiu metu spustelėjus mygtuką kitame telefone, ji nusileisdavo iki maždaug 40 Mbps (lauke – 60 Mbps). Panašią spartą tuo metu „spaudė“ ir antrasis telefonas. Vienam testui pasibaigus, antrojo rezultatai išsyk pagerėdavo.
Nieko stebėtino – abu telefonai tuo metu buvo prisijungę prie to paties siųstuvo. Kol duomenų reikėjo vienam telefonui, šis gavo visą siųstuvo srautą; prisijungus antrajam, srautas buvo dalijamas perpus.
Mobiliojo interneto greitis priklauso ne tik nuo bazinės stoties apkrovimo, bet ir nuo kitų veiksnių: atstumo iki bazinės stoties, geografinių ir urbanistinių vietos ypatumų (pvz., kalvotumo, užstatymo intensyvumo, aplink esančių pastatų aukščio bei techninių charakteristikų ir kt.), vartotojų naudojamų įrenginių ir t.t.
Kaip pradėti naudotis?
Kaip ir kitų operatorių klientams, „Bitės“ vartotojams reikia turėti 4G technologiją palaikantį išmanųjį telefoną su naujausia programinės įrangos versija ir naujos rūšies SIM kortelę. Tokias SIM korteles bendrovė klientams pradėjo keisti prieš maždaug 3 mėnesius, taigi jei jūsų kortelė pakeista anksčiau, ko gero, teks dar sykį užsukti į klientų aptarnavimo saloną.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar jūsų SIM kortelė tinkama ir ar telefonas palaiko 4G, – starto dieną, ketvirtadienį, užsukti į „Bitės“ interneto svetainę ir pateiktoje formoje įvesti savo duomenis. Sistema automatiškai nurodys, ką turite atlikti, kad prisijungtumėte prie 4G tinklo. Kitas variantas – konsultuotis telefonu 1501, arba užsukti į klientų aptarnavimo saloną.
„Bitės“ atstovų teigimu, šiuo metu jos tinkle veikia per 100 tūkst. 4G ryšį palaikančių išmaniųjų įrenginių. Kompanija prekiauja daugiau nei 40 modelių, veikiančių 4G tinkle, ir septyniais išmaniųjų telefonų modeliais, palaikančiais 4G+ technologiją.
Pliuso fokusai
Kas gi yra tas 4G+ ir kuo jis skiriasi nuo 4G? Paprastai sakant, 4G+ atveju įrenginys vienu metu naudoja du dažnius, kuriems paskirstomas duomenų persiuntimas. Atitinkamai išauga ir duomenų perdavimo sparta. Teoriškai ji gali pasiekti 300 Mbps, praktiškai – apie 100 Mbps. Naudojant paprastą 4G ryšį skaičius reikėtų dalinti perpus.
Svarbu ir tai, kokius dažnius operatorius naudoja 4G ryšiui. Didžiausią padengimą leidžia užtikrinti 800 MHz dažnis – šios bangos sklinda toli ir lengvai skrodžia pastatų sienas, langus. Tačiau kuo toliau ir „giliau“ signalas sklinda, tuo daugiau vartotojų prie vienos stoties gali prisijungti – pajėgumus visiems jiems tenka dalintis. Be to, šiuo dažniu galima pasiekti mažesnę duomenų perdavimo spartą.
Lietuvoje 4G ryšiui naudojamos ir aukštesnio dažnio bangos (1,8 GHz bei 2,6 GHz), tačiau jos nesklinda taip toli, be to, sunkiau įveikia kliūtis – pastatų sienas, reljefą ir kt.
„Bitė“ 4G+ ryšiui užtikrinti naudoja 800 MHz ir 1,8 GHz arba 800 MHz ir 2,6 GHz dažnių derinius. Panaši ir „Omnitel“ strategija (šis operatorius dar praėjusių metų pabaigoje užbėgo „Bitei“ už akių ir pirmasis Lietuvoje pradėjo siūlyti 4G+ paslaugas). O, pavyzdžiui, dauguma „Tele2“ bazinių stočių palaiko tik 800 MHz dažnį – papildomus dažnius ši kompanija numato naudoti vėliau, kai padengs pakankamai didelę teritoriją. Tiesa, ir ši bendrovė teigia turinti 4G+ stočių.
Naudojimas auga
4G+ tinklo plėtrą „Bitė“ vadina investicija į ateitį, nes vartotojų persiunčiamų duomenų kiekis sparčiai auga.
Tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad šiemet pasaulinis mobilių duomenų srautas augs 59 proc., o kitąmet – 53 proc. Analitikai įsitikinę, kad 2018 metais kiekvienas vartotojas, turintis 4G palaikantį įrenginį, vidutiniškai kas mėnesį sunaudos po 5,5 GB mobiliųjų duomenų.
„Bitės" tinkle pernai sunaudojamų duomenų kiekis mobiliuosiuose įrenginiuose išaugo 134 proc.
„Lietuvoje mobiliojo interneto naudojimas, tikėtina, populiarės sparčiau nei pasaulinis vidurkis, nes didelė dalis pasaulio dar tik atranda 4G ryšį. GSA duomenimis, iš 1541 mobiliojo ryšio operatorių visame pasaulyje, tik 393 turi 4G tinklus, o 4G+ – tik 64. Pastarasis tinklas prieinamas 39 šalyse. Lietuviai jau pripratę prie spartesnio mobiliojo interneto, todėl vis drąsiau ir aktyviau jame naršo, žiūri aukštos raiškos vaizdo įrašus ir siunčia didelius failus – tam labiau tinka 4G+ ryšys“, – teigė „Bitė Lietuva“ vadovas Fredas Hrenchukas.
