Norint tai padaryti, nebūtinos jokios ypatingos žinios ar sugebėjimai – užtenka tik turėti šiek tiek laiko bei kantrybės.
Šauktiniams skirtame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) tinklalapyje nuo trečiadienio viešai prieinamas bendras šauktinių sąrašas, kuriame pateiktos ne tik šauktinių pavardės, bet ir jų gimimo datos. Dėl to jau netrukus žiniasklaidoje pasipylė pirmieji pranešimai apie tai, kad šaukimus gavo daugiau ar mažiau žinomi jaunieji lietuviai: sportininkai, šokėjai, verslininkai.
Nereikia toli ieškoti ir kitų „karo-loto laimėtojų“ – nemažai jų patys apie tai pasiskelbė savo „Facebook“ paskyrose. Būtent šis veiksmas atveria kelią piktavaliams sužinoti jų asmens kodus.
Žongliravimas skaičiais
Panašu, kad viešai paskelbę šauktinių sąrašą KAM specialistai nepagalvojo, jog XXI amžiaus jaunimas negali gyventi be socialinių tinklų.
Šauktiniams skirtame KAM tinklalapyje galima ne tik atsisiųsti bendrą sąrašą, bet ir patikrinti konkretaus asmens eilės numerį sąraše. Šioje formoje reikia įrašyti šauktinio vardą, pavardę, gimimo datą bei asmens kodo paskutinius du skaičius. Dalis duomenų (pavardė ir gimimo data) jau žinomi iš bendro sąrašo – trūksta vardo bei dviejų asmens kodo skaičius. Taigi jei jaunuolis internete pasigyrė, kad „tėvynė šaukia“, formoje belieka vienas nežinomasis: paskutiniai du a.k. skaičiai.
Juos galima sužinoti tikrinimo būdu. Blogiausiu atveju, formą reikės užpildyti 100 kartų. Jei naršyklė įsimena anksčiau laukuose įvestus duomenis, tai gali užtrukti 10–15 minučių.
Pirmus septynis asmens kodo skaičius sufleruoja gimimo data, paskutinius du žinome – beliko dar du. Kaip sužinoti juos? Ne, spėlioti iš šimto nereikės.
Keturi paskutiniai asmens kodo skaičiai dažnai vadinami „atsitiktiniais“, tačiau iš tiesų taip nėra. Trys iš jų yra eilės numeris tarp tą dieną gimusių, kurį priskiria Gyventojų registras. Paskutinysis yra vadinamas „kontroliniu“ skaičiumi, kuris yra apskaičiuojamas dauginant kiekvieną asmens kodo skaitmenį iš svorio koeficiento ir sumuojant. Trumpai sakant, jį galima tiesiog apskaičiuoti.
Patiems to daryti nereikės – programuotojai jau seniai yra sukūrę specialius įrankius, kurie automatiškai generuoja galimus asmens kodo variantus pagal pirmus septynis jo skaičius (vieną jų galite rasti čia). Sugeneravus tokį sąrašą, jame reikės paieškoti tų kodų, kurių du paskutiniai skaičiai sutampa su atspėtaisiais KAM svetainėje. Turėtų likti maždaug 10 galimų variantų.
Ir paskutinis žingsnis: keliaujame į Valstybinės ligonių kasos tinklalapį, susirandame skiltį „Ar esate draustas?“ ir čia patikriname šiuos 10 potencialių asmens kodų. Jei toks asmens kodas neegzistuoja, svetainė praneš, kad tokio asmens nėra; kitu atveju pasirodys užrašas – apdraustas šis pilietis, ar ne. Ko gero, beliks vienintelis galiojantis kodas.
Griežti reikalavimai
Ką galima padaryti, žinant kito žmogaus vardą, pavardę ir asmens kodą? Vienas iš pavyzdžių – prisidengti svetimais duomenimis įvykdžius nusikaltimą ar padarius avariją, apsimetant, kad tapatybę patvirtinančio dokumento neturi. Apie tai tikrasis tapatybės savininkas gali sužinoti gerokai vėliau, gavęs šaukimą į teismą, o tikrojo nusikaltėlio pėdos jau bus ataušę.
Pasikapsčius giliau ir sužinojus daugiau asmeninės informacijos apie konkretų žmogų, nusikaltėliai gali visa tai panaudoti ir tam, kad gautų finansinės naudos.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pastebi, kad piliečiams suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Šis duomuo yra vienas pagrindinių paieškos kriterijų valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl jo neteisėtas tvarkymas gali sąlygoti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės pažeidimą.
„Net ir paaiškėjus, kad žmogaus asmens kodas neteisėtai yra atskleistas ir paplitęs, jo ateityje asmuo negali pasikeisti. Būtent todėl asmens kodo tvarkymui keliami griežtesni reikalavimai, numatyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme“, – pabrėžė inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pernai inspekcija gavo 12 skundų dėl galimų asmens duomenų ir privatumo apsaugos pažeidimų, susijusių su asmens kodo naudojimu, šiais metais užfiksuoti du tokie atvejai.
