Tai, kad Lietuvoje bus blokuojama prieiga prie mūsų šalyje licencijos neturinčių lažybų ir azartinių žaidimų tinklalapių, numatyta šią savaitę Seimo priimtose Azartinių lošimų įstatymo pataisose.
Interneto paslaugų teikėjams nerimą kelia tai, kad įstatyme nėra patikslinta, kokiomis priemonėmis jie turės tai atlikti, – jas apibrėš Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Būgštaujama, kad iš pradžių bus pasirinktas paprastas tinklalapių blokavimo būdas, o pastebėjus, kad priemonės nepasiteisino, bus pareikalauta įsigyti papildomą įranga, kuri sektų interneto naršytojų elgseną.
Pataisų šalininkai aiškina, kad konkrečią priemonę įrašius į įstatymą kiltų rizika, jog ji gali neveikti, todėl veiksmingiau šį sprendimą patikėti kompetentingai institucijai.
Blokuoja šimtus svetainių
Informacinių technologijų (IT) kompanijų pasipriešinimas interneto cenzūrai buvo juntamas ir panašias įstatymo pataisas priimant Latvijoje, bet įstatymų leidėjai to nepaisė. Ten neteisėtai veikiančių lošimo ir lažybų svetainių blokavimas buvo įteisintas prieš metus.
„Operatoriai teigė, kad šis metodas yra neefektyvus ir neproporcingas, jis kelia pavojų tinklo saugumui ir prieštarauja tinklo neutralumo principui. Taip pat mes pastebėjome, kad blokavimo užklausų vykdymas sudarys kliūčių ir pareikalaus papildomų kaštų. Nepaisant visko, įstatymas buvo priimtas. Operatorių patiriami nuostoliai nėra kompensuojami vyriausybės“, – teigė vieno didžiausių interneto tiekėjų Latvijoje LMT atstovė spaudai Elina Lidere.
Procedūras, kaip tai atliekama, nustato Latvijos ministrų kabinetas.
Loterijų ir lošimų priežiūros inspekcija (LLPI) 248 šalies interneto paslaugų tiekėjams ir 55 finansinėms institucijoms pirmadieniais siunčia e. parašu pasirašytus el. laiškus, kuriuose nurodo į juodąjį sąrašą įtrauktus ar patikslintus domenus bei su jais susijusius IP adresus.
Iki šiol Latvijoje jau yra užblokuota prieiga prie 651 interneto domeno ir 1107 IP adresų.
Pasak E.Lidere, ne sykį buvo pasigirdę raginimų blokuoti prieigą ne tik prie nelegalių azartinių lošimų svetainių, bet ir kitokio pobūdžio tinklalapių, pavyzdžiui, pažeidžiančių autorių teises.
„Šie pasiūlymai negali būti patvirtinti, nes tokie metodai gali apriboti žodžio laisvę ir nuomonių įvairovę. Skirtingi požiūriai ir informacijos prieinamumas yra viena iš svarbiausių demokratinės visuomenės vertybių“, – teigė ji. Ieško landų
Latvijos Loterijų ir lošimų priežiūros inspekcijos direktorė Signe Birne įsitikinusi, kad interneto tinklalapių blokavimas nėra cenzūra – norintys legaliai teikti paslaugas visuomet laukiami.
Pasak jos, kitaip nei Lietuvoje, ginčai dėl to Latvijoje neužsitęsė: „Tai buvo labai greitas ir stiprus politinis sprendimas.“
Ar domenų ir IP adresų blokavimas pasiteisino? „Žinoma, nelegaliai veikiantys tinklalapiai bando ieškoti kitų būdų – keičia IP adresus, domenų vardus.
Mūsų inspekcijos darbuotojai kiekvieną dieną stebi nelegalias svetaines ir jau užblokuotus tinklalapius, o pastebėję pokyčių išleidžia naują nurodymą.
Svarbiausia, kad Latvijos gyventojai supranta, jog vyriausybė nepalaiko nelegalių bendrovių“, – aiškino S.Birnė.
Nauda biudžetui
Legaliai paslaugas internetu Latvijoje teikia 6 azartinių lošimų bendrovės. Pernai jos gavo per 5,7 mln. eurų pajamų – pustrečio karto daugiau nei užpernai.
Panašiai padidėjo ir jų sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą: nuo 209 tūkst. eurų iki 576 tūkst. eurų.
Legaliai internetu lošiančių žmonių skaičius išaugo nuo 20 tūkst. iki 50 tūkstančių.
