Poliklinikos veiks kaip „Facebook“

Lietuvoje ką tik pradėjo veikti elektroninė sveikatos sistema, kuri apjungs pacientus, gydytojus bei vaistininkus. Pernelyg nesigilinant į sistemos privalumus ar trūkumus – tai didelis žingsnis į priekį, kuris turėtų palengvinti tiek ligonių, tiek medikų darbą. Švedijoje ši sistema jau veikia, jos paruošimas užtruko daugiau nei penkerius metus, o pirmieji paruošiamieji darbai pradėti ir prieš daugiau nei dešimtmetį.

Vyresnio amžiaus žmonės galės be streso pasirūpinti savimi namie. Jei gydytojas matys, kad sveikstate arba būklė stabili – jums nereikės lankytis dar kartą, jog gautumėte naujus receptus.<br>123rf nuotr.
Vyresnio amžiaus žmonės galės be streso pasirūpinti savimi namie. Jei gydytojas matys, kad sveikstate arba būklė stabili – jums nereikės lankytis dar kartą, jog gautumėte naujus receptus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eimantas Mikšys

Jun 10, 2015, 11:05 AM, atnaujinta Nov 23, 2017, 10:39 AM

Anot „TeliaSonera“ Švedijos sveikatos apsaugos sistemos vadovo Niklas Sundlerio, gerai veikianti šalies elektroninės sveikatos sistema reiškia ne tik didėjantį komforto lygį, tačiau gali būti ir postūmis kurti naujus verslus.

Pacientas – dėmesio centre

Švedijoje pacientams jau dabar pradedama siūlyti galimybė tiksliau sekti savo sveikatą, taip išvengiant nereikalingų vaistų vartojimo. Susirgus yra tikimybė, jog pakaks surinktų duomenų, kad būtų galima išvengti vizitų poliklinikose.

Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie galėtų be streso pasirūpinti savimi namie. Jei iš surinktų duomenų gydytojas matys, kad sveikstate arba būklė stabili – jums nereikės lankytis dar kartą, jog gautumėte naujus receptus.

Visa tai galima atlikti tiesiog nuėjus į artimiausią vaistinę – farmacininkai matys išrašytus vaistus elektroninėje sistemoje ir jums juos parduos.

Siekiant išvengti nesusipratimų ir apgaulių, kai bandoma paskirti ne tuos vaistus, arba kai vaistininkai gali piktnaudžiauti prieiga prie tokių duomenų bazių, buvo sukurta galimybė sekti, kada vaistininkas prisijungė, kokius pacientus peržiūrėjo ir kokius sprendimus priėmė. Jie visi privalės būti užsiregistravę sistemoje.

Yra tikimybė, kad ateityje elektroninėse sveikatos sistemose bus galima suteikti prieigą ir artimiausiems žmonėms, kuriais pasitikite ir kurie gali nueiti nupirkti vaistų už jus, jei, pavyzdžiui, prastai jaučiatės.

Ypatingas dėmesys saugumui

N.Sundlerio teigimu, pati „TeliaSonera“ neplanuoja analizuoti surinktų duomenų – tokių sistemų kūrimą įmonė patikės partneriams, į kurių tyrimus žada ir investuoti. Tai – galimybė šioje nišoje kurtis naujiems verslams, kurie galėtų įvairiais pjūviais analizuoti jau sukauptus duomenis.

Verslo modelis itin paprastas: už paciento sveikatos stebėjimą ar sukauptų duomenų analizavimą galima pinigų prašyti tiek iš nacionalinio Švedijos biudžeto, tiek iš savivaldybių ar paciento. Pati įmonė 2018-aisiais planuoja tapti didžiausia platforma pasaulyje, jungiančia pavienius asmenis, medikus bei partnerius. Taip esą būtų užtikrintas sėkmingas tolimesnis sistemos vystymas.

Kadangi gauti prieigą prie tokių duomenų bazių norėtų bemaž kiekvienas piktadarys, ji reikalauja ypatingų saugumo priemonių. Įmonės atstovas teigia, kad tam skiriama labai daug dėmesio. Ir jis pateikia palyginimą su „Facebook“ – esą bus sukurtos ne mažiau efektyvios apsaugos sistemos.

Visgi žinome, kad ir galingiausią socialinio tinklo apsaugą kartais pavyksta įveikti...

Sveikatos ekosistema

Norint apjungti namų ūkius, pacientus, sveikatos sistemą bei jos darbuotojus, „TeliaSonera“ siūloma platforma bus sudaryta iš mažesnių vienetų. Pagrindą sudarys „Care Integrator“ – tai bus techninė ir loginė bazė visai tolimesnei veiklai.

Prie jos prijungta „Care Guide“ – galimybė gauti informaciją apie, pavyzdžiui, gydytojų darbo laiką bei rezervuoti laiką vizitui. „Care View“ stebės registruotus pacientus ir seks jų patirtį – taip bus tobulinami sprendimai bei renkami duomenys ateičiai.

Beje, duomenys apie pacientą bus renkami ne tik Švedijos, bet ir tarptautiniu mastu – tai reiškia, kad jei iš, pavyzdžiui, Švedijos vyktumėte gyventi į Singapūrą, tikėtina, jums pavyktų perkelti visą savo ligos istoriją ten.

Medikų darbo efektyvumą ir metodus tikrinti turėtų „Pro Care“ sistema, o už pacientų duomenų kaupimą namie bus atsakinga „Home Care“.

Užbėgs ligai už akių

N.Sundleris drąsiai įvardina, kokios inovacijos mūsų lauks elektroninėse sveikatos sistemose. Visų pirma, vystantis elektroninėms paslaugoms ir tobulėjant įrangai, turėtų būti galima lengviau rinkti duomenis apie pacientus. Nesvarbu, ar tai būtų išmanusis telefonas, ar laikrodis, kuris tikrins širdies ritmą, streso lygį bei kitus parametrus, ar koks nors kitas specialus įrenginys paciento namuose.

Padidėję gaunamos informacijos srautai suteiks galimybę tiksliau nustatyti ligos priežastis. Kitas žingsnis – įgalinti pacientus rūpintis patiems savimi, būti suinteresuotais stebėti savo būklę, kad būtų galima nuspėti pavojingas diagnozes ankstyviausiose jų stadijose.

Per dešimt metų gydytojai jau esą galės ne tik matyti sukauptus duomenis, bet ir gauti tyrimų rezultatus – kiekvienas medikas galėtų turėti valdymo pultą, kuriame atsispindėtų, kaip jaučiasi jo pacientai. Net ir tie, kurie nėra dažni svečiai gydymo įstaigose.

Tokie valdymo pultai suteiktų galimybę skirstyti pacientus pagal jų būklę bei sugeneruotų pirminius patarimus ar spėjimus dėl galimos ligos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.