„Iki metų pabaigos vyksiančiose atvirose diskusijose ir konsultacijose su mokslo bendruomene ir mokslo politikos formavimo institucijų atstovais bus gryninami principai, tapsiantys Lietuvos atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų politikos pagrindu“, – rašoma Lietuvos mokslo tarybos komunikacijos skyriaus pranešime.
„Nuostatos atspindi nacionalinio mokslo atvirosios prieigos patirtį, todėl aiškinantis, kas atvirojoje prieigoje yra šaliai svarbiausia, būtinas aktyvus visų mokslo politikos dalyvių įsitraukimas. Kviečiame mokslo bendruomenę ir suinteresuotų institucijų atstovus teikti siūlymus, kokie atvirosios prieigos aspektai turėtų atsispindėti nuostatose“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.
Atviroji prieiga išpopuliarėjo dėl nuolat augančių publikavimo bei prenumeratos kainų ir stiprėjant moraliniai nuostatai, kad viešosiomis lėšomis finansuotų tyrimų rezultatai turi būti laisvai prieinami ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei.
Atvirosios prieigos talpyklų archyvų registro ROARMAP duomenimis pasaulyje yra registruota 651 atvirosios prieigos nuostata, nusakanti, kaip jas pateikusių šalių ar jų institucijų siūlymu yra pasiekiami mokslo publikacijos ir duomenys.
Daugiausia nuostatų – 356 – registruota Europoje, 146 – Šiaurės Amerikoje, 65 – Azijoje, 38 – Okeanijoje, ir 11 – Afrikoje.
„Siekiame susisteminti ir apibrėžti laisvą prieigą prie valstybės lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų rezultatų, kad šalies mokslininkų darbai būtų lengviau pasiekiami ir labiau matomi. Turime įvertinti, kokie rezultatai, kaip ir kur jie turėtų būti saugomi, kad naudą gautų tiek mokslininkai, tiek visuomenė, tiek valstybė“, – teigia prof. D. H. Pauža.
Preliminarų nuostatų projektą dėl atvirosios prieigos prie Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų tyrimų rezultatų planuojama paskelbti jau rudens pradžioje. Atvirąją prieigą palaiko ir propaguoja tokios organizacijos kaip UNESCO, Europos mokslo taryba, asociacija „Mokslo Europa“ ir kitos organizacijos.
