Į 2009-aisiais pradėjusį veikti mobiliojo interneto „Mezon“ tinklą valstybės valdoma įmonė investavo per 100 mln. litų (29 mln. eurų).
Pinigų Telecentras pasiskolino iš banko, kuriam užstatė Vilniaus televizijos bokštą.
Reikės milžiniškų paskolų
Dabar bendrovės atstovai teigia, kad paskolos jau yra grąžintos.
Tačiau įmonė ketina vėl įsipareigoti: bankams išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse dėl LTE projekto finansavimo.
Tiesa, įmonė tikino, kad dar sykį bokštas nebus užstatytas.
Kiek lėšų ir kokiam laikotarpiui planuojama skolintis, Telecentro komunikacijos vadovė Vaida Burvienė neatskleidė – neva valstybės įmonės projekto vertė yra komercinė paslaptis.
Beje, įrangą bendrovė jau pradėjo pirkti, tačiau kada ir kiek tam jau išleista lėšų, V.Burvienė neatsakė.
Kiti rinkos dalyviai įsitikinę, kad LTE tinklo statybos turėtų atsieiti keliskart brangiau negu šiuo metu „Mezon“ naudojamo „WiMax“.
Turi atsarginį planą
Įmonės valdomas turtas vertinamas 34 mln. eurų, o skolintis teks gerokai daugiau.
Tačiau Telecentras turi užnugarį – valstybę.
Tokios atramos neturintys kiti mobiliojo ryšio teikėjai nerimauja, kad vienam jų iš panosės bus nugvelbti strategiškai svarbūs 900 ir 1800 MHz dažniai. Leidimai juos naudoti galioja iki 2017-ųjų, o Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) jau ketina skelbti naują aukcioną.
Kiti rinkos dalyviai radijo dažnių aukcionuose pakloja milijonus eurų, o Telecentrui ne sykį buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Ar tai vėl pasikartos?
Bendrovės atstovė tikino, kad šįkart įmonė išskirtinių sąlygų nesitiki. O jei dažniai liktų esamiems mobiliojo ryšio teikėjams, Telecentras neva turi atsarginį planą.
„Kadangi dažnių skaičius yra ribotas, mobilieji operatoriai dėl jų konkuruoja. Negavę vieno arba kito dažnio operatoriai savo veiklos nenutraukia ir ieško kitų būdų, kaip kompensuoti praradimą.
Vienas jų – pastatyti daugiau bazinių stočių turimų dažnių ribose“, – sakė V.Burvienė.
Šiuo metu įmonė turi 2,3 GHz, 2,5 GHz ir 3,5 GHz dažnius, kuriais galima teikti interneto ir duomenų perdavimo paslaugas.
Tikino, kad bėdų nekils
Kada LTE ryšio paslaugos bus pradėtos siūlyti vartotojams, Telecentro atstovė negalėjo pasakyti, nors žadėjo, kad esami „Mezon“ klientai dėl to nepatogumų nepatirs.
Migravimą iš „WiMax“ į LTE platformą ji lygino su kitų mobiliojo ryšio operatorių atliekamais pakeitimais: iš pradžių paslaugos buvo teikiamos tik GSM ryšiu, vėliau atsirado 3G technologija, o dabar – 4G LTE.
„Tam tikrą laikotarpį vienu metu bus palaikomi abu tinklai, kol klientai migruos į LTE tinklą. Panašiai mobiliojo ryšio operatoriai palaiko 2G bei 3G tinklus ir jau diegia 4G tinklą“, – paaiškino V.Burvienė.
4G LTE ryšys šiuo metu veikia teritorijoje, kurioje gyvena apie 80 proc. Lietuvos žmonių.
Operatoriai žada, kad po kelerių metų jis veiks iš esmės visur – kaip dabar 3G ryšys.
Ką veiks ir kuo išsiskirs Telecentras rinkoje, kur jau pešasi trys stambūs žaidėjai? Įmonės atstovė mano, kad pyrago užteks visiems.
„Visos šioje rinkoje veikiančios bendrovės dirba pelningai. Suprantama, vyksta didelė konkurencija, kuri verčia operatorius tobulėti, ieškoti vis naujų naudų klientams, kad juos išlaikytų ar pritrauktų naujų.
Didžiausią naudą iš konkurencijos gauna vartotojai, todėl, mūsų nuomone, konkurencija yra sveikintinas ir pageidautinas dalykas.
Rinka yra dinamiška, todėl vieni lyderiai ateina, o kiti išeina. Keičiasi ir konkurencijos sritys: jei anksčiau buvo konkuruojama balso, trumpųjų žinučių, tai dabar – duomenų perdavimo srityje“, – svarstė Telecentro komunikacijos vadovė V.Burvienė.
Ar valstybės priedermė – lįsti į verslo daržą?
Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas:
„Mobiliojo ryšio rinka dabar veikiančių operatorių pastangomis yra itin konkurencinga, o tai lemia geras paslaugų sąlygas vartotojams.
Valstybės lėšomis remti naujo mobiliojo ryšio operatoriaus atsiradimą ir plėtrą yra ne tik neperspektyvu – tai negali būti naudinga valstybei.
Valstybės pareiga yra užtikrinti viešąsias paslaugas žmonėms, taip pat kontroliuoti monopolinę veiklą. Jeigu Lietuvoje, tarkime, yra vienas dujotiekis, suprantama, kad jis priklauso valstybei.
Tačiau jeigu mes turime mažiausiai keturis didelius prekybos centrų tinklus, tai ar reikėtų valstybei įkurti dar vieną?“
