Oksfordo universiteto (Didžioji Britanija) tyrėjai Michaelas Osborne'as ir Carlas Frey tikimybę, kad darbo vieta gali būti automatizuota, apskaičiavo atsižvelgdami į 9 faktorių svarbą: nuovokumą, derybų, įtikinimo įgūdžius, pagalbą ir rūpinimąsi kitais, originalumo svarbą, meniškumą, rankų darbo miklumą ir tikslumą, poreikį dirbti mažoje erdvėje.
Paprasčiau sakant, kuo darbas labiau mechaninis, nereikalauja kūrybos, bendravimo su kitais žmonėmis ar specifinių įgūdžių, tuo labiau tikėtina, kad ateityje jį galės atlikti robotai.
Saugiau gali jaustis tie, kurių darbe svarbu mokėti derėtis, reikia padėti kitiems žmonėms, kurti originalias idėjas. Didesnė rizika kyla tiems, kurie surenka įvairius daiktus, dirba su smulkiais objektais, spaudžiasi ankštose darbo erdvėse.
Pavyzdžiui, mažiausiai dėl to rūpintis turėtų medicinos ir sveikatos priežiūros srities darbuotojai, mokslininkai, mokytojai ar dėstytojai, treneriai, gelbėtojai, kompiuterinių sistemų analitikai.
Apie profesijos pokyčius derėtų susimąstyti telefoninės rinkodaros specialistams, siuvėjams, laikrodžių taisytojams, draudimo agentams, sporto teisėjams (bet ne treneriams!), kasininkams, siuntinių ir gaminių pakuotojams ar rūšiuotojams.
Tyrimas atliktas naudojantis JAV darbuotojų duomenų bazėmis ir pritaikytas Didžiosios Britanijos rinkai, tačiau juo vadovautis gali ir kitų šalių gyventojai.
Remdamasi šiuo tyrimu BBC sukūrė įrankį, leidžiantį patikrinti, kokia tikimybė, kad konkrečios specialybės darbuotojus ateityje pakeis robotai. Jį rasite čia (anglų k.).
