Nauja „TeliaSonera“ strategija – sutelkti pastangas plėtojant Europos ir Skandinavijos rinkas, vienodinti veiklos strategiją. O štai „sena strategija“ baigėsi tuo, kad 2013 m. dėl skandalo Uzbekistane skirstant telekomo licencijas iš kompanijos turėjo pasitraukti ne vienas aukštas pareigas ėjęs darbuotojas ir net finansų direktorius.
Vėliau JAV buvo pradėtas tyrimas įtarus, kad kartu su Rusijos mobiliojo ryšio tiekėjais „Vimpelcom“ ir MTS kovodama dėl radijo dažnių Uzbekistane „TeliaSonera“ išdalijo milijonus dolerių kyšių. Dėl skandalo 2013 m. vasario 1 d. atsistatydino buvęs „TeliaSonera“ generalinis direktorius Larsas Nybergas.
Ir tuo skandalai nesibaigė. Šių metų gegužę „TeliaSonera“ sulaukė kaltinimų, kad padėjo Azerbaidžano prezidentui perimti valstybei priklausiusį kontrolinį didžiausios šalies telekomo kompanijos akcijų paketą.
Savo pranešime apie atnaujintą strategiją „TeliaSonera“ nurodė, kad nuo 2013 m. dirbo, „kad pakeltų Euraziją į aukštesnį lygį“, ir pridūrė vis dar tikinti, jog „Eurazijoje įmanoma kurti pelningą ir patvarų verslą, tačiau labai svarbu į rinką ateiti korektiškai.
„TeliaSonera“ ten sukūrė geriau valdomas kompanijas, kurias, tikime, kiti galės sėkmingai plėtoti. Suvokiame, jog tai kompleksiška užduotis (išeiti iš rinkos. – Red.past.), kuri truks netrumpai. Kiekvienoje šalyje situacija unikali, tad šis procesas vyksta rinka po rinkos, tačiau galiausiai sieksime išvis išeiti iš to regiono“, – sakė „TeliaSonera“ generalinis direktorius Johanas Dennelindas.
Prie sprendimo palikti rinką galėjo prisidėti ir nelabai kokie antrojo ketvirčio pajamų rezultatai. Kompanija Eurazijoje patyrė didelių iššūkių, tarp kurių nurodo ir Nepalo žemės drebėjimą, ir kainų kilimą Kazachstane.
