Pasakos vaikams, o trečiadienį Ryšių reguliavimo tarnyboje (RRT) virė išties karštos diskusijos dėl šiuo metu rinkoje veikiantiems mobiliojo ryšio operatoriams strategiškai svarbių radijo dažnių juostų, esančių 900 ir 1800 MHz diapazone.
RRT šįmet ruošiasi skelbti aukcioną, kurio laimėtojai šias juostas nuo 2017-ųjų galės naudoti būsimus 15 metų. Jas norėtų gauti esami rinkos milžinai – „Bitė Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“, bet nedidelio ruoželio iš 900 MHz juostos gviešiasi dar viena bendrovė, Susisiekimo ministerijos valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras).
Trys didžiosios mobiliojo ryšio kompanijos su tuo kategoriškai nesutinka, o trečiadienį vykusiame sąlygų aptarime jų atstovai pildė vieni kitų argumentus lyg būtų ne aršūs konkurentai, bet kolegos. Jiems atsišaudyti bandė Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris, o arbitro vietą užėmė RRT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas.
Mažiausias statymas – 5 mln. eurų
Šiandienos susitikime pavyko sutarti tik dėl vieno daugiausiai diskusijų kėlusio klausimo – pradinės aukciono kainos. Ji, kaip ir buvo nusprendusi RRT, sieks 5 mln. eurų. Kitaip sakant, už tris suporuotas dažnių juostas į valstybės biudžetą įplauks ne mažiau nei 15 mln. eurų.
Tokia sąlyga neįtiko tik Telecentrui ir jį globojančiai Susisiekimo ministerijai: jų atstovai svarstė, esą ši kaina riboja kitų dalyvių galimybes įeiti į rinką.
Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris pastebėjo, kad ši kaina yra gerokai didesnė nei ta, už kurią prieš porą metų buvo išduoti leidimai naudoti juostas iš 800 MHz radijo dažnio, nors pastaroji operatoriams esą gerokai naudingesnė.
RRT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas patikino, kad, atsižvelgiant į išduotų juostų plotį, kainų lygis yra panašus. Jis priminė, kad 800 MHz aukcione žadėjo dalyvauti ir Telecentras, bet to nepadarė.
Kadangi Finansų ministerija pastabų dėl šio klausimo neturėjo, nuspręsta kainą palikti tokią, kokia yra.
Valdžia pati spręs, ar gali lįsti į laisvą rinką
Ūkio ministerijos ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai buvo išsakę pastabų, kad valstybė neturėtų dalyvauti rinkoje, kur vyksta sveika konkurencija.
„Mes esame už tai, kad valstybė, naudodamasi savo galiomis ir papildomomis galimybėmis, neturėtų dalyvauti tose sferose, kur nėra problemų, vyksta sveika konkurencija. Mūsų galva, tai būtų netikslinga, nes valstybės funkcija yra reguliuoti, o ne vykdyti verslą. Kai pats save reguliuoji, trūksta skaidrumo“, – susitikime sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Šie pastebėjimai atsimušė lyg žirniai į RRT sieną. „Mes visas institucijas turime vertinti vienodai. Negalime išskirti, ar tai valstybinė, ar kita institucija, tai turi spręsti Vyriausybė. Ne mums spręsti, kaip jie turėtų elgtis“, – teigė M.Žilinskas.
Blogai visiems
Bene daugiausiai dėmesio trečiadienio susitikime skirta reikalavimams, kurie bus taikomi aukciono dalyviams. Iš esmės sutarta tik dėl vieno svarbaus punkto: dažnius gavęs operatorius privalės užtikrinti, kad jais būtų teikiamos balso telefonijos paslaugos.
„Balsas turi likti tol, kol jo reikės, kol bus rinkos poreikis“, – akcentavo M.Žilinskas.
Tiesa, kol kas neaišku, ar apraše bus aiškiai nurodyta, kad laimėtojas privalo įdiegti konkrečią, būtent balso telefonijai pritaikytą technologiją (2G arba 3G). Mat Telecentro atstovai žadėjo RRT įrodyti, jog tam gali būti naudojama ir LTE technologija.
Telecentras taip pat siūlė švelninti kitus reikalavimus, pavyzdžiui, kad įmonė turi turėti bent 20 tūkst. abonentų ir 5 metų patirtį telekomunikacijų rinkoje, bet jie nebuvo pakeisti. „Yra blogai, bet blogai visiems“, – konstatavo M.Žilinskas.
Visgi tai buvo veikiau principinė priekabė, dėl kurios posėdis buvo tiesiog papildomai užgaišintas, mat šiuos reikalavimus pats Telecentras atitinka – įmonė turi per 80 tūkst. abonentų, o mobiliojo interneto paslaugas teikia nuo 2009-ųjų.
Dėl svarbaus ribojimo, numatančio, kad dažnius laimėjusio dalyvio tinklas jau 2017-aisiais privalo dengti bent 98 proc. Lietuvos teritorijos, RRT galutinio sprendimo nepriėmė.
Telecentras prašė, kad šio reikalavimo įgyvendinimui būtų suteikti papildomi treji metai, tačiau mobiliojo ryšio operatoriai pastebėjo, kad dėl to kiltų grėsmė lietuvius apskritai palikti be ryšio. Pavyzdžiui, jei konkursą laimėtų ne esami rinkos žaidėjai, o trys naujos kompanijos – be klientų, lėšų ir... be tinklo.
Siekia bent siauro ruožo
Daugiausiai diskusijų sulaukė Telecentro ir jį valdančios Susisiekimo ministerijos siūlymas esamas tris radijo dažnių juostas padalinti pusiau – po šešias.
RRT siūlymą papildė: dažnių juostas būtų galima padalinti, tačiau sudaryti galimybę įsigyti du šalia esančius „gabaliukus“. Paprasčiau sakant, du aukciono dalyviai gautų iš esmės tokius pat paketus, o kitiems dviem tektų grobį dalintis pusiau.
Tokio siūlymo trūkumus vardijo visų trijų didžiųjų operatorių atstovai. Pirma, tokiu atveju du rinkos dalyviai turėtų geresnes sąlygas (nes turėdami dukart platesnes juostas galėtų suteikti kokybiškesnį ryšį). Antra, dalinant dažnių juostas prarandamas jų efektyvumas, mat tarp šių kanalų turi būti vadinamosios apsauginės zonos (ruoželiai, skirti apsaugoti skirtingų ryšio tiekėjų paslaugas nuo trikdžių). Trečia, šiuo metu minėti dažniai naudojami 2G ir 3G paslaugoms teikti, taigi gavus tik vieną, perpus mažesnį, bloką operatoriui teks rinktis, kurios iš šių paslaugų atsisakyti.
Pastarasis argumentas M.Žilinskui pasirodė kaip vienas reikšmingiausių, mat tokiu atveju realiai nukentėtų klientai – kažkurio iš esamų operatorių klientai netektų galimybės naudotis reikalingomis paslaugomis.
R.Šeris puolė teikti siūlymus ir kompromisus: konkurentams pirkti duomenų „suspaudimo“ techniką; į šešias dalis skaidyti tik 900 MHz juostą; įpareigoti visus operatorius teikti nacionalinį tarptinklinį ryšį (paprasčiau sakant, nuomoti bazines stotis konkurentams) ir kt.
Šias idėjas lydėjo įvairūs komentarai apie tai, kad Telecentras atvyko spręsti savo asmeninių problemų ir priderinti dažnių aukciono sąlygų prie savo verslo plano.
Ko siekia RRT, dalindama šias dažnių licencijas? „Mūsų idėja buvo, kai kūrėme planą, kad vartotojai turi būti apsaugoti. Jiems neturi pablogėti kokybė paslaugų. Kad taip nenutiktų, operatoriai turi turėti tokias pačias galimybes“, – teigė M.Žilinskas.
Nepaisant užsitęsusių diskusijų, galutinis sprendimas dėl šio klausimo taip ir nebuvo priimtas.
M.Žilinsko teigimu, likusias detales RRT aptars ir galutinį sprendimą dėl aukciono aprašo priims po savaitės.
