Kaišo pagalius į ratus, nes gali

Valstybės valdomam Telecentrui žūtbūt prisireikė radijo dažnių, kuriuos šiuo metu naudoja trys didieji mobiliojo ryšio teikėjai. Tačiau prieš dvejus metus įmonė juk spjovė į aukcioną, kuriame galėjo įsigyti dar geresnių dažnių ir gerokai pigiau.

Telecentras svarsto ir kitus verslo modelius – kaip įmonė galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir negavusi dažnių.<br>D.Umbraso nuotr.
Telecentras svarsto ir kitus verslo modelius – kaip įmonė galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir negavusi dažnių.<br>D.Umbraso nuotr.
Telecentro vadovas nepaaiškina, kokie yra tikrieji įmonės planai mobiliojo ryšio rinkoje – ar ji ir toliau teiks tik mobilųjį internetą, ar ir kitas paslaugas.<br>123rf nuotr.
Telecentro vadovas nepaaiškina, kokie yra tikrieji įmonės planai mobiliojo ryšio rinkoje – ar ji ir toliau teiks tik mobilųjį internetą, ar ir kitas paslaugas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gediminas Gasiulis („Lietuvos rytas“)

2015-09-25 08:51, atnaujinta 2017-10-13 22:35

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ketina po savaitės priimti galutinį sprendimą dėl 900 ir 1800 MHz radijo dažnių juostų aukciono sąlygų. Dėl jų galėjo būti sutarta dar šią savaitę RRT vykusiame susitikime, bet 3 valandas trukusių diskusijų metu esminių sprendimų taip ir nebuvo priimta.

Aišku tiktai viena: mažiausia siūloma kaina sieks 5 mln. eurų, taigi už 3 suporuotas dažnių juostas į biudžetą įplauks mažiausiai 15 mln. eurų.

Šiais dažniais naudojasi 3 didieji mobiliojo ryšio operatoriai.

Kritikuoja reikalavimą

Kitų esminių punktų RRT atstovai nedrįso koreguoti. Pavyzdžiui, Telecentrui neįtinka reikalavimas, kad aukciono dalyviai jau 2017 metais turėtų tinklą, kuris apimtų 98 proc. Lietuvos teritorijos.

Įgyvendinti tai valstybės įmonė neturi jokių galimybių, nes ji disponuoja tik aukštais dažniais (2,3 GHz, 2,5 GHz ir 3,5 GHz), kurie yra tinkami užtikrinti kokybišką ryšį miestuose, bet ne užmiestyje, nes signalas sklinda vos kelis kilometrus nuo bazinės stoties.

Būtent todėl valstybės įmonė gviešiasi 900 MHz dažnių ruoželio. Kadangi pinigais nukonkuruoti rinkos milžinus Telecentrui vargiai pavyktų, įmonė siūlo aukcione parduoti ne tris, o šešis, tik dukart siauresnius, blokus šiame dažnių ruože.

Mobiliojo ryšio operatoriai tokiame siūlyme įžvelgia daugybę pavojų, tad RRT nedrįso paskelbti, „karpys“ juostas ar ne.

Pasigenda konkurencijos

Pagrindinis Telecentro vadovo Remigijaus Šerio argumentas tris valandas vykusioje diskusijoje buvo tai, kad dažnių aukcionas neskatina konkurencijos ir esą yra pritaikytas būtent „Bitei“, „Tele2“ ir „Omnitel“.

„Jeigu yra trys dalyviai ir trys dažniai, tai čia ne aukcionas, o pardavimas“, – teigė R.Šeris.

RRT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas pabrėžė, kad konkurencijos Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje netrūksta, antraip neturėtume vienų mažiausių kainų Europoje.

Vis dėlto jis užsiminė, kad būtų linkęs sudaryti teorinę galimybę ketvirtajam dalyviui konkuruoti dėl dažnių.

Tačiau mobiliojo ryšio operatoriams atrodo, kad valstybės įmonė naudojasi išskirtine padėtimi ir užnugariu, bandydama kaišioti pagalius į ratus. Trečiadienio susitikime ne kartą nuskambėjo komentarai, kad Telecentro atstovai atvyko spręsti savo asmeninių problemų ir priderinti dažnių aukciono sąlygų prie savo verslo plano.

Pasikeitė padėtis

Telecentro vadovas tiek kainą, tiek dalyviams keliamus reikalavimus ne sykį lygino su prieš dvejus metus vykusiu 800 MHz aukcionu. Anot jo, pastarasis dažnis, nors buvo parduotas pigiau, operatoriams yra naudingesnis, nes jo charakteristikos geresnės nei 900 MHz dažnio.

M.Žilinskas priminė, kad 800 MHz aukcione ketino dalyvauti ir Telecentras. Tąkart buvo parduodami leidimai šešiems blokams, bet į aukcioną atvyko tik trys operatoriai ir juos įsigijo be didesnių ginčų. Pats Telecentras aukcione taip ir nepasirodė.

„Vertinome situaciją rinkoje, kaip mums toliau seksis, ir įmonė priėmė sprendimą neiti į aukcioną. Dabar mes diskutuojame dėl kito aukciono, nes jo esmė ir yra, kad perki tam tikrą įrankį veikti rinkoje.

Dabar mums tas dažnių diapazonas reikalingas, todėl svarstome konkurso sąlygas“, – aiškino R.Šeris.

Jis pabrėžė, kad įmonė diskusijose dalyvauja ir siūlymus teikia vadovaudamasi esamomis procedūromis. Kitaip sakant, gali – tai ir diskutuoja.

R.Šeris užsiminė, kad įmonė svarsto ir kitus verslo modelius – kaip galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir negavusi dažnių.

Planai – migloti

Koks yra Telecentro tikslas – ar įmonė ir toliau teiks tik mobilųjį internetą, ar pradės siūlyti ir įprastas mobiliojo ryšio paslaugas: balso telefoniją, SMS ir kt.? R.Šerio teiginiai šiuo klausimu skamba miglotai.

Prieš kelias dienas agentūrai BNS jis sakė: „Tradicinio balso telefonijos paslaugų mes tikrai neteiksime.“

Tačiau trečiadienį paprašius patikslinti, ką reiškia tos tradicinės paslaugos, Telecentro vadovas aiškino kalbėjęs ne apie paslaugas, o apie technologijas: „Nedaskaitėte, atsiprašau. Tradiciniu būdu. Tas, kas buvo diskutuojama, su sena technologija – 2G ir 3G. Esmė kokia yra: mes teikiame duomenų perdavimo paslaugas LTE technologijos pagrindu.

Kas yra balsas? Tai lygiai tie patys duomenys. Mes ir šiandien turime klientų, kurie naudodamiesi „WiMax“ technologija naudojasi ir mūsų balso paslaugomis, per duomenis. Tai mums niekas netrukdo.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką rodo Lietuvoje vykstančios karinės pratybos?