Daug ką Lietuvoje tai piktina: „Štai, kaip gerai gyvena tie imigrantai.“ Tačiau susipažinusieji su palikusių namus ir žengiančių į nežinią žmonių kasdienybe greičiau stebėtųsi, jei jie to išmaniojo telefono neturėtų.
XXI a. šis įrenginys pabėgėliui kur kas svarbesnis už maistą, švarius baltinius ar pastogę, nes dažnai tik jis gelbėja gyvybę. Ir įkrauti telefoną jiems taip pat svarbu, kaip pavalgyti patiems.
Elektros grobikai
„Kaskart, kai patenku į naują šalį, perku vietinę SIM kortelę, aktyvuoju mobilųjį internetą ir parsisiunčiu žemėlapį, kad žinočiau, kur esu. Be savo išmaniojo telefono negalėčiau pasiekti numatyto kelionės tikslo“, – „The New York Times“ žurnalistui pasakojo 32 m. muzikos mokytojas iš Deir al Zouro (Sirija) Osama Aljasemas.
Tarptautinio gelbėjimo komiteto nariai anonimiškai fotografavo įvairaus amžiaus pabėgėlių kuprinių turinį. Visi jie nešasi vaistų, higienos priemonių, įvairių dokumentų ir būtinai – telefono kroviklį. O kartais net atsarginį paprastą telefoną, jei išmanusis išsikrautų.
Populiariausias telefono aksesuaras – išoriniai didelės talpos akumuliatoriai. Tuomet rečiau reikia grūstis prie elektros lizdų.
Telefonų įkrovimas ten, kur susikaupia tūkstančiai žmonių, tapo nemažu galvos skausmu. Kai kas tam naudoja specialius nešiojamus elektros generatorius, kitiems tokią galimybę suteikia vietiniai aktyvistai, o treti tiesiog pasitelkia išmonę ir prisijungia prie pakelės apšvietimo stulpų.
Humanitarinės JTO organizacijos jau išdalijo 85 tūkst. saulės baterijų-įkrovimo stotelių ir 33 tūkst. SIM kortelių. „The Civil Society and Terchnology Project„ aktyvistai patys keliauja su pabėgėliais, kuprinėse nešdami kroviklius ir „Wi-Fi“stoteles, prie kurių gali prisijungti ir naudotis nemokamu internetu visi turintys išmanųjį telefoną.
Technologija ir prekeiviai žmonėmis
Dar prieš išvykstant į Europą daugeliui „Facebook“ tampa lyg nelegalia kelionių agentūra. Arabų kalba sukurtos grupės „Kaip prasiskverbti į Europą“, „Vežu į Europą“ turi po 40 tūkst. sekėjų. Čia reklamuojasi žmonių vežėjai.
Nuotraukos žada prabangią kelionę saugiu laivu, nuolaidas mažiems vaikams, bet dažniausiai, sumokėjęs 1700 eurų už vieno žmogaus pervežimą, migrantas atsiduria perkrautoje guminėje valtelėje.
Ypač plačiai prekeiviai žmonėmis naudojasi „Facebook Zero“ versija, skirta paprastiems telefonams, kuriai nereikia mobilių duomenų. Tokiu būdu jie pasiekia mažiau išsilavinusius ir skurdesnius žmones, kuriuos lengviau apgauti.
Tačiau net nesaugi kelionė su telefonu yra gerokai saugesnė. Aprūpinti technologijomis pabėgėliai nebėra akli, jie gauna informaciją, juos kur kas sunkiau išnaudoti.
„Yra anekdotiškų įrodymų, kad prie interneto prijungti įrenginiai padeda mažinti prekeivių žmonėmis savivalę. Taip, tai jų neišnaikins, tačiau gerokai sumažina galimybę išnaudoti patekusius į nelaimę žmones“, – sakė bevielio interneto prieigą pabėgėliams suteikiančios organizacijos „Civil Society and Technology Project“ direktorė Kate Coyer.
„Prekeiviai žmonėmis praranda verslą, nes žmonės randa kelią patys. Sirai – ne idiotai“, – sako Belgrade (Serbija) migrantams padedantis Mohamedas Haj Ali. Kaip pavyzdį jis nurodo populiarią „Facebook“ grupę „Atgabenk save į Europą pats“.
Gelbėjančios asmenukės ir programėlės
„Buvome pusiaukelėje tarp Turkijos ir Graikijos, kai nuslopo mūsų perkrautos valtelės variklis. Žinau tai, nes sekiau kelionę GPS savo telefone. Į vidų pradėjo sunktis vanduo. Paskambinau Graikijos pakrantės apsaugai ir šaukiu „Gelbėkit“. Bet jie nieko negirdi, nes telefonas įvyniotas į celofaną, kad nepaskęstų.
Tuomet iš programėlės „Whats App“ pasiunčiau žinutę su mūsų koordinatėmis. Dar pasiunčiau žinutę šeimai, kad nesijaudintų, nes mus išgelbės. Šokau į vandenį ir plaukiau pagal GPS link Graikijos. Ir išgelbėjo“, – pasakojo Tarptautiniam gelbėjimo komitetui vienas siras.
Aišku, GPS ir „Google Maps“ žemėlapiai pabėgėliams padeda labiausiai. Kaip kitaip jie rastų kelią per kukurūzų laukus ar alternatyvų sienos kirtimo takelį kalnuose?
Kita labai svarbi funkcija – galimybė internetu pervesti ir gauti pinigus. Grynuosius gabentis su savimi nesaugu, prekeiviai žmonėmis juos gali atimti, apgauti keisdami valiutą ir t.t. Todėl pabėgėliai itin plačiai naudojasi valiutos konvertavimo programėlėmis, o pinigus gauna elektroniniu būdu.
Tik išlipę į krantą Graikijos salose pabėgėliai darosi asmenukes. Ne šiaip sau – jie pasiunčia savo giminaičiams žinią, kad tikrai pasiekė Europą gyvi.
Bendraudami su tais, kurie jau atvyko, išsiaiškina, kaip elgtis, kur geriau eiti. Dalijasi nuotraukomis, vaizdo filmais, net patogių stotelių ar kelių GPS koordinatėmis. Populiariausios bendravimo internetu programėlės – „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“. Taip išvengiama beprotiškų įprastų skambučių kainų.
Kai Vengrijos valdžia pamėgino apgauti pabėgėlius meluodama, kad vykstantis į pabėgėlių stovyklą traukinys nuveš iki Vokietijos, nieko neišėjo. Žmones žinutėmis įspėjo tie, kurie jau buvo traukinyje.
Europiečiai padeda
Pelno nesiekianti organizacija „Sveiki atvykę į Europą“ savo svetainėje teikia teisinius patarimus, kontaktinius telefonus, svetainėje „Refugees Welcome„ vokiečiai išmaniesiems pabėgėliams siūlo apgyvendinimo paslaugas.
Realiu laiku koordinuodama veiksmus per „Facebook“ organizacija „Civil Society and Technology Project“ užtikrina, kad parama būtų paskirstyta ten, kur jos reikia.
„Gavę informaciją, kad žmonės eina naktį autostrada, tuoj supratome, jog tai nesaugu. Aktyvistai labai greitai artimiausioje IKEA pripirko šviesą atspindinčių liemenių ir jas išdalijo pabėgėliams“, – pasakojo Kate Coyer.
Vengrės Nina Kov su draugais sukurta programėlė migrantams „InfoAid“ įvairiomis kalbomis teikia naujausią informaciją apie viską – nuo traukinių tvarkaraščio ir prieglaudos gavimo reikalavimų sąrašo iki patarimų, kaip rasti dingusius giminaičius.
Gyvenimas ir mirtis išmaniajame telefone
„The New York Times“ kalbintas muzikos mokytojas Osama Ajasemas programėle „WhatsApp“ bendrauja su 21 giminaičiu penkiose šalyse. Tačiau išmanųjį telefoną jis nusipirko tik išvykęs iš Sirijos. Pasirodo, toje šalyje keliauti su išmaniuoju kišenėje šiuo metu yra labai nesaugu.
„Įprasta, kad ir kareiviai valstybiniuose patikros punktuose, ir ISIS patruliai reikalauja pasakyti savo „Facebook“ slaptažodį, o paskui paskyroje tikrina, kurią pusę palaikai. Jei slaptažodžio nesakysi, sumuš, sudaužys telefoną ar dar blogiau“, – pasakojo vyras.
O kažkam išmanusis telefonas tapo viso gyvenimo archyvu.
„Mano žmona žuvo mūsų name per bombardavimą. Nebeturiu nieko – tik du sūnus“, – sako elektrikas iš Damasko (Sirija) Shadadas Alhassanas (39 m.).
Jo rankose šviečia telefono ekranas, kuriame daugybė buvusio gyvenimo nuotraukų. Ir tai vienintelis dalykas, kuris jam ir vaikams – Wassemui ir Nazihui – primena, kad pasaulyje gali būti gera ir šviesu.
Ir tai suteikia viltį. O be jos liktų tik realybė – purvinas miegmaišis apleistame parke, šalyje, kurioje jie dar svetimi.
