Dabar, kai skambinusiam vairuotojui susijaudinimas sutrukdė aiškiau išdėstyti, kur ir kodėl gali įvykti nelaimė, vėl žuvo žmogus. Vidaus reikalų ministras įžvelgia vienintelį būdą nustatyti tikslesnę skambinančiojo buvimo vietą. Bet ar tai realu? Ir ar to reikia?
Niekada mums bokštų nebus per daug...
Prieš metus portalo lrytas.lt komanda atliko tyrimą ir išsiaiškino, ar BPC išties mato bet kurio skambinančio telefono buvimo vietą žemėlapyje. Tiksliau, mato sujungiančio mobiliojo ryšio bokšto vietą, o tikslesnes koordinates mėgina sužinoti pokalbio metu. Tai faktas, ir kokių nors didesnių pokyčių naudojant esamą technologiją čia būti negali.
Po to, kai paskambinęs į BPC pilietiškas, bet nelabai iškalbus vyras nepanoro kalbėti su operatoriumi, vėl prasidėjo aiškinimasis, ką galima buvo padaryti geriau. Mintį, kaip geriau nustatyti žmogaus buvimo vietą, televizijoje išsakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
„Ministerijos ir specialiųjų tarnybų padedami atlikome tyrimą, kad nustatytume, kokiu tikslumu ši paslauga yra teikiama. Miesto teritorijoje paklaida yra apie 100–200 metrų, bet yra ir tokių vietų, kur paklaida siekia 20 kilometrų. Jeigu operatoriai sutiks investuoti į bokštų statymą, ypač užmiestyje, ta paklaida, žinoma, mažės. Kalbant apie tolesnį operatorių veiklos licencijavimą, manau, kad reikia su jais kalbėti ir šiuo klausimu.
Galime statyti bokštus, kurie reikalingi ne ūkinei veiklai, o tik koordinatėms nustatyti. Tai, manau, irgi būtų nelabai suprantamas dalykas. Kita vertus, yra nemažai pavyzdžių, kai valstybės ir verslo bendradarbiavimas yra įmanomas“, – citavo ministro žodžius agentūra BNS.
Brangu ir nerealu
Viskas, ką ministras sakė, – tiesa. Vienintelė bėda, kad operatoriai bokštus stato ryšiui užtikrinti, o ne žmonėms sekti, kiekviena transliacinė stotis kainuoja vos ne 100 tūkst. eurų, o Lietuvoje veikiantys vieni griežčiausių pasaulyje signalo stiprumą ribojančių įstatymų dar ir trukdo tas stotis įrengti.
„Tele 2“ atstovas Andrius Baranauskas mano, kad stočių skaičiaus didinimas būtų neracionalus ir nieko nekeičiantis sprendimas.
„Bazinė stotis mieste padengia kelių šimtų metrų spindulį. Pavyzdžiui, Vilniuje, Viršuliškėse, jų turime dvi. Viena bazinė stotis turi tris kryptines antenas, tad telefono buvimo vietą galima nustatyti padalijus antenos apimamą plotą į tris dalis. Taip Viršuliškėse buvimo vietą galime matyti šeštadalio rajono tikslumu.
Taigi kiek reikia dar pastatyti bazinių stočių, kad būtų gerai? Dvi? Šešias? Ant kiekvieno namo? „Tele 2“ šiuo metu turi 2000 bazinių stočių Lietuvoje, tad kiek milijonų vartotojams kainuos padvigubinti jų skaičių?
Tai nėra palydovinio ryšio technologija. Matomi duomenys tik vienos stoties, prie kurios prisijungė telefonas. Net jei padvigubinsime tinklą, Lapių kelyje vis tiek matysime, kad tai apytikslė vieta Kauno rajone. Taip veikia toji sistema, kurią šiuo metu turi įdiegusi BPC.
Suprantame, kad sprendimų ieškoti reikia, bet jie turi būti racionalūs. O mintis dvigubinti ar dešimt kartų išplėsti tinklą nieko bendra su racionalumu neturi. Gerokai pigiau būtų kiekvienam Lietuvos gyventojui išdalyti po GPS siųstuvą ir nuolat matyti, kuris kur yra“, – tvirtino A.Baranauskas.
Taigi lieka nuleisti rankas ir pripažinti, kad geriau nieko padaryti neįmanoma? Nevisai. Sprendimų yra net keletas, tik reikia, kad pati pagalbos tarnyba juos išnagrinėtų, pasirinktų ir imtųsi diegti, o nemėgintų savo darbo perkelti ant sveikos galvos. Tiesa, kai kurie galimi sprendimai gali nepatikti ir patiems gyventojams...
Užmiršta psichologija
Čia problemų turi visi. Iš skambučio dėl girto vairuotojo akivaizdžiai matyti – skambinantysis visiškai nepasitiki pagalbos tarnyba. Kodėl?
A: Nes politikai, žiniasklaida ir visi, kas netingi, į ją valosi savo batus, kai tik išgirsta apie kokią nors problemą.
Nuolat pabrėžiant tik neigiamus darbo aspektus ir girdint tik pasiteisinimus, pasitikėjimo tikrai nebus daugiau. Taigi kažkam metas susirūpinti įvaizdžiu ir pasakoti apie daugybę sėkmingo darbo pavyzdžių, kurių, nė neabejoju, ten netrūksta.
B: Neatrodo, kad kas nors rimčiau nagrinėtų pačių BPC operatorių darbo psichologiją. Paimkime paprasčiausią JAV 911 tarnybos prisistatymą: „Kokia nelaimė jus ištiko?“
Tai tūkstantį kartų geresnė, labiau nuteikianti teikti reikiamą informaciją ir pasijusti nepatogiai paskambinus be reikalo frazė, negu neutralus pas mus įprastas prisistatymas.
Žodžiu, mokytis prakalbinti ir suteikti pasitikėjimo skambinančiajam, kuris, akivaizdu, dėl streso dažnai nebūna pats palankiausias pašnekovas.
Tereikia truputį palūkėti?
A.Baranauskas prisiminė visiems žinomą faktą – Lietuvoje 60 proc. telefonų yra išmanieji ir gali pateikti idealiai tikslas savo vietos koordinates. Kodėl ligi šiol tai neišnaudojama?
„Praeis dar metai ar dveji ir beveik kiekvienas lietuvis turės po išmanųjį telefoną su GPS ir visada galės metro tikslumu nustatyti savo buvimo vietą. Tad gal nebereikia nieko daryti? Procesas įvyks pats, lieka tik jam pasiruošti. Jei BPC galės šią funkciją išnaudoti, viskas bus išspręsta“, – sakė „Tele 2“ atstovas.
Nesuvokiama, kodėl ligi šiol Lietuvoje neplatinama jokia Bendrojo pagalbos centro programėlė. Tokios veikia Suomijoje, Olandijoje, Italijoje. Jos leidžia vienu mygtuko paspaudimu net praradusiam kalbą žmogui nurodyti, kokio tipo pagalbos jam reikia, ir pasiųsti visiškai tikslias savo buvimo vietos koordinates.
Tokį sprendimą iškart po Dembavos tragedijos Lietuvai visiškai nemokamai siūlė sukurti ne vienas entuziastas, o prieš metus patys BPC atstovai rodė mums bandomąją tokios programėlės versiją. Tad jokių pasiteisinimų nėra.
Suprantame, Lietuvoje nepripažįstama galimybė sukurti paslaugą nebrangiai, kažkam labai reikia rasti, kaip už ją išleisti krūvą pinigų, tačiau toks vilkinimas tiesiog protu nesuvokiamas.
Būtina keisti technologiją
Kai vykau į Panevėžio rajoną ir stovėjau ant apanglėjusios žemės, kur prieš dieną bagažinėje buvo sudeginta mergina, išbandžiau kelias vietos nustatymo be GPS programėles.
Ir visos jos mano telefono ekrane vaizdavo ne tik bazinę stotį, prie kurios buvau prisijungęs, bet ir kitas, esančias galimo ryšio atstumu. Ir vien pagal tai sugebėjo gana tiksliai parodyti, kur esu.
Nesu ryšių inžinierius, bet nepatikėsiu, kad tos stotys nefiksavo telefono mėginimų prisijungti. O jei fiksavo, – gavo informaciją. Tad ar tikrai reikia operatoriams kažką keisti? Gal pakaktų BPC išmokti išnaudoti visą jau turimų duomenų paketą, kad iš pagrindų pagerintų vietos nustatymo tikslumą?
„Operatorius kuria tinklą, o kaip didinti tikslumą, jam turi pasakyti tarnybos. Yra skirtingų metodų, mes galime padaryti daugybę dalykų, pateikti galybę papildomų duomenų, klausimas ar BPC pasiruošęs priimti informaciją, kurią mes siųstume?
Reikia keisti technologiją ir žinoti, kaip ji keičiama. Kitaip bus rizika, kad aš nusipirksiu dyzelinę mašiną, o jie pastatys benzino kolonėlę“, – sakė A.Baranauskas.
Kaip tai sprendžiama kitur?
Dauguma JAV parduodamų telefonų turi žymą E911, kuri reiškia, kad šis įrenginys automatiškai nurodo savo buvimo vietą skambinant pagalbos numeriu. Ir tos vietos tikslumas turi būti ne mažesnis negu 300 metrų. Nuo 2019 m. visi tiekėjai privalės nustatyti skambinančiojo buvimo vietą 50–150 m tikslumu.
Turint GPS tai ne problema, o kaip buvimo vietos tikslumas nustatomas naudojant tas pačias bazines stotis? Juk JAV jos išdėstytos netgi kur kas rečiau negu Lietuvoje? Tam nuo 1996 m. pasitelkiamas vienas iš trijų metodų.
Signalo kampo matavimas (AOA – angle of arrival). Skambinantysis aptinkamas bent dviejų bokštų signalų susikirtimo taške.
Sklidimo laiko skirtumo matavimo (U-TDOA – uplink time difference of arrival) metodas veikia panašiai kaip GPS. Matuojama, kiek telefonas užtrunka prisijungdamas prie artimiausių bazinių stočių, ir laiko skirtumas leidžia rasti tikslią buvimo vietą.
Sekami individualūs telefono paliekami pėdsakai, kurie skiriasi, atsižvelgiant į tai, kur tas įrenginys yra bazinės stoties atžvilgiu.
Tiesa, puikiai veikiančios amerikietiškos E911 sistemos bėda – teorinė galimybė ją panaudoti ir neprašančiam pagalbos žmogui sekti. Nuo 2006 m. jau ir JAV visi labiausiai linkę pasitikėti A-GPS.
Taigi, laiku neįdiegę tobulesnio pasikeitimo duomenimis metodo, galime ir nebevargti – išties netrukus nebeliks telefonų, negalinčių nustatyti savo buvimo vietos per GPS, Wi-Fi tinklus ir t.t.?
Tačiau tiksliausiai vietą nustatysime derindami kelis metodus. Nemokame? Trumpa „Google“ paieška išmeta U-TDOA aptikimo sistemas kuriančią kompaniją „Trueposition.com“, programinius bevielio aptikimo sprendimus siūlančią „Polariswireless.com“ ir t.t.
Tad jei tikrai kažkas Lietuvoje nori greičiau aptikti žmogų, turėtų kalbėti ne apie milijonines išlaidas neveiksmingam metodui plėtoti, o tiesiog nupirkti sprendimą, kuris veikia. Tai visada svarbiau ir protingiau, negu statytis naujas būstines be įrangos.
