Pagal Europos Sąjungoje galiojančius įstatymus visoms su valiutomis susijusioms pervedimo operacijoms, banknotais ir monetomis atliekamiems legaliems sandoriams visame regione nėra taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Teisme Švedijos valdžios pareigūnai užginčijo šią nuostatą teigdami, kad bitkoinai nėra reali valiuta, todėl neatitinka pagal ES galiojančius standartus keliamų sąlygų.
Tiesa, Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas su tokiais teiginiais nesutiko.
„Teismas nustatė, kad šioms operacijoms PVM nėra taikomas pagal nuostatas dėl „valiutos, banknotų ir monetų, naudojamų kaip atsiskaitymo priemonė“, teigiama oficialiame dokumente.
Manoma, kad tokį sprendimą palaikys bitkoinų šalininkai, teigiantys, kad virtualios valiutos suteikia tinkamą ir anonimiškumą garantuojantį būdą saugoti ir pervesti lėšas internetu. Vis dėlto šios valiutos kritikai nurodo, kad operacijas reguliuojančių teisinių nuostatų trūkumas, neskaidri prekyba šia valiuta ir jos nuolatinė kaita paverčia finansinius sandorius pavojingais.
Kitaip nei realios valiutos, pavyzdžiui, JAV dolerio ar euro, bitkoinų operacijų neprižiūri joks centrinis bankas ir neremia jokia vyriausybė. Teigiama, kad šios valiutos populiarumas keliskart susidūrė su itin daug dėmesio viešumoje sulaukusiu pasipriešinimu.
Viena iš didžiausių prekybos bitkoinais institucijų laikyta Tokijuje įsikūrusi bendrovė „MtGox“ bankrutavo dar praėjusiais metais, pripažinusi, kad iš jos saugyklų dingo 850 tūkst. bitkoinų, kurių vertė tuo metu siekė 480 mln. JAV dolerių. Nuomonei apie šią virtualiąją valiutą taip pat žalos padarė ir JAV teisingumo departamento kaltinimai dviem buvusiems JAV specialiesiems agentams dėl didelio masto skaitmeninės valiutos vagystės bei investicijų liūdnai pagarsėjusioje virtualioje rinkoje „Silk Road“.
