Kol kas neteko girdėti, kad panašią praktiką taikytų Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės, tačiau mūsų vagys išmanumu nenusileidžia britams.
Viena šviežiausių viešumoje nuskambėjusi Julijos Žižės istorija. Gerai žinoma dizainerė savo „Facebook“ paskyroje publikavo nuotrauką prie baseino su dukra ir net nurodė buvimo vietą – prabangus viešbutis Palangoje. Ši informacija matoma ne tik draugams, bet ir visiems tyčia ar netyčia užklydusiems. Jau po dviejų dienų ten pat atsirado kreipimasis į tuos pačius „draugus“ su prašymu padėti susigrąžinti iš namų pavogtą BMW, papuošalus, kompiuterius ir net „Louis Vuitton“ rankinę su inicialais.
Padėjo – mašina atsirado. Bet lietuviškų asmenukių kiekis iš saulėtos Ispanijos, Italijos, Egipto ar kalnų Austrijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje atrodo tik auga. Ypač metų pradžioje.
Išvykstu į Ispaniją
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį iš namų pajuda daugiau nei pusė milijono šalies gyventojų, apie 200 tūkstančių vyksta atostogų už Lietuvos ribų.
„Žaliuojanti žiema su daugiau nei +15 man tinka“, – skelbia Renata su nuoroda į Maltą. Matas dalinasi nuotraukomis iš Tailando: „Pagaliau radau nuostabų laukinį paplūdimį.“ Kostas pasikeitė profilio nuotrauką ir visi pradėjo klausinėti, kas ir kaip – paaiškino, kad jau šeštadienį išvyksta į Gran Kanariją dešimčiai dienų.
Viskas vieša. Rojus ieškantiems informacijos.
Kelių iš jų laukia nemalonus siurprizas grįžus namo? Statistika rodo, kad dažno: metų pradžioje vagysčių iš namų skaičius šokteli trečdaliu. Išaiškinama apie 30 procentų.
Kas turi saugoti namus?
Policija rekomenduoja susidraugauti su kaimynais, kurie jums išvykus atidžiau stebėtų aplinką: keistus garsus laiptinėje, lėtai ratus aplink rajoną sukančias mašinas, lūkuriuojančius nepažįstamus žmones ar blyksinčias žibintuvėlio šviesas jūsų bute.
Bet ką daryti, kai kaimynų šalia nėra ar jums mielesnis bendravimas socialiniuose tinkluose?
„Po vagystės su kaimynais diskutavome, kad reiktų sustiprinti apsaugą. Išanalizavome įvairias galimybes, net tokias, kaip visą parą budintys apsauginiai. Tačiau nusprendėme, kad vaizdo kameros – optimaliausias variantas“, – pasakoja naujai pastatytame daugiabutyje įsikūrusi Jūratė, kuriai vagišiai nušvilpė dviračius.
Beje, ilgapirščius pagauti pavyko, nes jie stambiu planu buvo nufilmuoti apsaugos kamerų. Vis dėlto turto atgauti nepavyko. Jau buvo parduotas.
Naujos kartos sprendimai
Aiškinantis nusikaltimą laikas – vienas iš svarbiausių faktorių. Naujos kartos sprendimai jį leidžia sumažinti iki minimumo: kas vyksta namuose ar teritorijoje aplink galite stebėti realiu laiku.
„Lietuvoje populiarėja kameros, kurios gali vaizdą įrašinėti į atminties korteles ir transliuoti tiesioginį vaizdą iš namų į jūsų ar apsaugos bendrovės įrenginius. Vaizdą galima matyti net mobiliame telefone atostogaujant. Svarbiausia, kad būtų interneto ryšys“, – pasakoja bendrovės „BK grupė“ plėtros direktorius Andrius Dapkevičius.
Pasak A.Dapkevičiaus, Lietuvoje populiaresnės išorės vaizdo stebėjimo kameros. Vidaus stebėjimo kameras dažniau renkasi turintys augintinius ar norintys stebėti vaiko auklės darbą. Vidaus apsaugai dažnas renkasi judesio daviklius.
„Vis dėlto, technologijos keičiasi. Atėjo laikai, kai vaizdo stebėjimo sistemos tiek atpigo, kad net judesio davikliai gali kainuoti brangiau. O įdomiausia, kad kameros gali veikti ir kaip judesio davikliai: užfiksavusios judesį, jos automatiškai nufotografuoja vaizdą ir siunčia jį apsaugos bendrovei ar būsto savininkui“, – pasakoja A.Dapkevičius.
