Štai tiek tos savigyros. Greičiausias internetas, geriausias mobilusis ryšys. O brangiai nutiestais Lietuvos informaciniais keliais verslo vežimėliai velkami be variklio. Mūsų šaliai tiesiog tragiškai trūksta IT specialistų.
„Vienas svarbiausių politinių partijų įsipareigojimų turėtų būti IT darbuotojų skaičiaus didinimas. Šiuo metu IT specialistų skaičius Lietuvos darbo rinkoje sudaro vos 1,9 proc., kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 3,7 proc., o Estijoje tokių darbuotojų dalis priartėjo prie 5 proc. visų darbuotojų. Nuo turimo IT specialistų skaičiaus labai priklausys ir kitų siūlomų pokyčių įgyvendinimas“, – teigia „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
Nuo savęs pridursime, kad trūksta ne tik specialistų, bet ir sveiko proto įgyvendinant IT programas. Kiekvienos valstybės institucijos savarankiškai, be išmanymo vystomi IT sistemų kūrimo projektai galiausiai puikiai tenkina tik kibernetinių nusikaltėlių interesus.
Milijonų, kuriuos, pavyzdžiui, Sveikatos ministerijos įstaigos sukišo į visas pusiau gyvas medicinos įstaigų elektronines paslaugas, gal net būtų pakakę tam, kad mokesčius mokantys piliečiai realias medikų paslaugas gautų ne per vėlai ir be kyšio ar privataus kabineto.
Tačiau tai – svajonės. O asociacijos „Infobalt“ atstovų teigimu, artėjantys Seimo rinkimai – puiki galimybė politikams ieškoti ne tik esamų problemų sprendimo būdų, bet ir potencialaus šalies proveržio sričių.
Metas radikaliai reformai
Sąrašo viršuje atsidūrė siūlymai įsipareigoti didinti IT absolventų skaičių, atnaujinti bendrojo ugdymo IT programą, skatinti profesinį IT mokymą ir e.įgūdžių lavinimą regionuose.
Reformuojant valstybės IT ūkio valdymą, „Infobalt“ siūlo atsakomybę už valstybės IT strateginį planavimą bei finansavimą suteikti vyriausiajam šalies IT pareigūnui CIO (anl. Chief Information Officer), kuris būtų tiesiogiai atskaitingas LR ministrui pirmininkui. O ilgalaikėje perspektyvoje ragina rimtai svarstyti Lietuvoje steigti atskirą ministeriją, kuri formuotų ir koordinuotų IT bei inovacijų politiką šalies mastu.
„Praėjusiame etape Lietuvai ypač svarbus buvo energetinis saugumas, tačiau strateginiai tikslai šioje srityje jau pasiekti. Todėl manome, kad metas perdėlioti prioritetus ir vietoj Energetikos ministerijos Lietuvoje steigti IT ir inovacijų ministeriją, kuri leistų kryptingai panaudoti išteklius ir siekti šalies proveržio“, – teigia Paulius Vertelka.
P.Vertelkos teigimu, siekiant progreso Lietuvai reikia sukurti sąlygas elektroniniam balsavimui, įteisinti bepiločių skraidyklių ir bevaldžių automobilių eksploatavimą.
Kam įdomu – visus pasiūlymus sudėjome šio teksto pabaigoje.
Kritinis žvilgsnis – ar tai gali pavykti?
Apie ministeriją
Pats trumpiausias komentaras – kas bus, kai išgirsime: „IT ir inovacijų ministru skiriamas Povilas Gylys“? Arba Petras Gražulis, Birutė Vėsaitė, Loreta Graužinienė, Rimantas Dagys – ar maža Lietuvoje vertų ir išmintingų politikų?
Taigi, kol sveikas protas neaplankė nė vienos Lietuvos partijos ir jų nariai greičiau ūkaus apsikabinę su už juos balsavusiais išlaikytiniais tinginiais emigravusios šalies tyruose, negu supras, kad laimėjęs daugumą netampi šalies imperatoriumi. Kol ministerijoms vadovaus ne geriausiai darbą išmanantys specialistai, o lovio dalies savininkais pasijutę niektauzos, nauja ministerija, nesvarbu, kaip ją pavadinsi, tik srėbs biudžeto dalį ir rašys gražias ataskaitas.
Taigi, nors normalioje šalyje tokia ministerija šiuo metu tiesiog būtina, mūsų galva, Lietuvai kur kas išmintingiau būtų sekti Izraelio pavyzdžiui ir įsteigti nepolitinę vieno pareigūno instituciją – nors ir tą patį siūlomą CIO.
Labai konkrečiai apibrėžiant, kad jį skiria verslo ir mokslo bendruomenė, ilgesniam negu politikų kadenciją laikotarpiui ir jam suteikiama teisė tiesiogiai reglamentuoti visų ministerijų sprendimus, kurie susiję su IT ūkiu, verslui naudinga moksline veikla bei technologinių verslų augimu.
Prieš politikus jis turėtų būti atskaitingas tik tiek, kiek naudoja biudžeto lėšų ir atneša biudžetui naudos. Bendradarbiavimo su ministru pirmininkus, aišku, neišvengsi, tačiau čia jau Lietuvos gyventojų reikalas, kad juo taptų kažką daugiau, negu savo nuomonę kaitalioti mokantis žmogus.
Apie IT specialistus
Kitaip nei „Infobalt“, abejotume tokiu aršiu poreikiu beatodairiškai didinti ruošiamų IT specialistų skaičių. Taip, dabar jų išties reikia kur kas daugiau, tačiau negalime priveisti be galo daug vilkų, užmiršę, kad mums reikalingi ir zuikiai, ir avys.
Nemaža tikimybė, kad skatinami poreikio po kelerių metų tam tikro IT išmanymo įgys kitų specialybių žmonės (kaip dabar yra su anglų kalba), o be galo auginti užsienio šalis aptarnaujančius skambučių centrus irgi seksis tik tol, kol lietuviai dirba pigiau.
Taigi, kur kas logiškiau ir, tiesą sakant, netgi visiškai būtina Lietuvai atverti savo sienas IT specialistų importui. Tam būtina, kad imigracijos leidimas specialistui būtų suteikiamas ne valdininko pagal to specialisto diplomą, o pareigūno, pagal to žmogaus išmanymo poreikį įdarbinančiam verslui.
Dabartinė nacionalistiškai-ksenofobiška imigracijos politika galiausiai veda link to, kad į Lietuvą neįvažiuoja tikrai reikalingi žmonės, užtat čia priimame daugybę niekinių specialybių žmonių – vairuotojų, statybininkų. O dar atvažiuos įsipareigoti priimti pabėgėliai, kurie gal ir visai neturės reikiamų Lietuvai specialybių.
Apie e.paslaugas ir verslo aplinką
Šiems siūlymams nepritarti nėra jokio pagrindo. Tiesiog valstybė turėtų pasitelkti nepriklausomus ekspertus ne tik iš Lietuvos, kurie tikrintų, kada kuriama e.paslauga tikrai reikalinga tiems, kam ji skirta, o kada – tik ją kuriančiai įmonei.
„Infobalt“ pasiūlymai į rinkimus einantiems politikams
Švietimas ir kompetencijų vystymas
1. Iki 2020 m. kasmet didinti IT srities specialybių absolventų skaičių du kartus, lyginant su 2015 m. Padidinti IT aukštojo mokslo ir profesinio mokymo krepšelio sumą ne mažiau kaip 30 proc.
2. Skatinti profesinį IT mokymą ir mokinių IT įgūdžių lavinimą regionuose, didinant finansavimą neformaliam ugdymui ir taip sprendžiant vaikų ir jaunimo užimtumo ir skaitmeninio raštingumo problemas.
3. Atnaujinti bendrojo ugdymo IT programą, įtraukti IT į 1–4 klasių mokymo programą.
E.paslaugos
1. Lyderiauti vykdant ES HDM (Harmonizing Digital Markets) iniciatyvą, kartu koordinuojant vieną iš 10-ties HDM krypčių: „eLogistics and Digital Transport Corridors“. Šiam tikslui turėti IRT atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, kuris užsiimtų ir tiesioginių programų finansavimo paieška.
2. Baigti įgyvendinti valstybės informacinių išteklių konsolidavimo projektą.
3. Padidinti valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų prieinamumą elektroniniais kanalais; siekti, kad 100 proc. visų paslaugų būtų prieinamos e. būdu.
4. Atsisakyti popierinių dokumentų visose veiklos srityse (valstybiniame ir privačiame sektoriuose); sudaryti sąlygas prekybai „be popierių“ (paperless trade).
5. Įgyvendinti elektroninį balsavimą ir e.pristatymo (e-delivery) projektą organizacijoms ir gyventojams.
Valstybės IT ūkio valdymas
1. Atverti visus įmanomus valstybės duomenis.
2. Pakeisti CIO pavaldumą į tiesioginį, LR ministrui pirmininkui suteikiant atsakomybę už valstybės IT strateginį planavimą bei finansavimą.
3. Įsteigti IT ir inovacijų ministeriją, taip įtvirtinant vieną atsakingą instituciją už Lietuvos IRT sektorių, Lietuvos įvaizdį, dialogą tarp Lietuvos institucijų, e.paslaugų plėtrą, IT darbuotojų valstybiniame sektoriuje mažinimą.
Reguliavimas ir verslo aplinka
1. Įmonės pavadinimą prilyginti prekės ženklui.
2. Įgyvendinti startuolio vizą.
3. Įteisinti bepiločių skraidyklių ir bevaldžių automobilių (self-driving cars) eksploatavimą Lietuvoje.
4. Atskirti AB Lietuvos radijo ir televizijos centro mažmeninei rinkai skirtas komercines paslaugas ir jas privatizuoti.
