„Perspektyvos šiai dienai atrodo gerokai apniukusios, vien dėl to, kad mes nesugebame išjudinti ES investicijų į šią sritį. ES finansavimui gauti laikas tirpsta, o kai Vyriausybė susizgribs tuos pinigus įsisavinti, kyla rizika, kad tie pinigai – keli šimtai milijonų eurų – užgrius vienu metu. Klausimas, kaip mums tada pavyks viską greitai įsisavinti ir panaudoti“, – kalbėjo „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
Jis pastebėjo, kad Lietuvoje IRT sektoriaus indėlis į šalies BVP sudaro tik apie 3,2 procento ir pagal šį rodiklį Lietuva užima 29 vietą ES. Palyginimui, estai įsitaisę net 8 vietoje (5,4 proc.).
Manantiems, kad „E.stija“ tik užsiima viešaisiais ryšiais, P.Vertelka atšauna, jog šioje šalyje pernai IRT nulėmė net 66,5 proc. BVP augimo, kai tuo metu Lietuvoje – vos 3,1 proc. Panašios tendencijos jau ne vienerius metus vyrauja ir kitose šalyse: Airijoje IRT sektoriaus dalis nulemia daugiau kaip 70 proc. visos šalies BVP augimo, Danijoje – daugiau kaip 40 proc., Izraelyje – beveik 25 proc.
„Europos kontekste Lietuva atrodo ne itin įspūdingai. Estija iš savo IRT sektoriaus gauna gerokai daugiau naudos ir mes tai vertiname kaip neišnaudotą potencialą. Šiuo atžvilgiu estai mums yra geras pavyzdys – jų IRT sektorius yra varomoji ekonomikos jėga“, – pridūrė P.Vertelka.
Geresnė žinia yra ta, kad IT ir telekomunikacijų sektorių pajamos Lietuvoje nuosekliai auga ir praėjusiais metais siekė beveik 1,5 mlrd. eurų – beveik dešimtadaliu daugiau nei 2014-aisiais. Visgi daugiausiai pajamų šie sektoriai sulaukia iš vidaus rinkos, o eksporto pajamos pernai Lietuvoje sudarė tik 16 proc. IR sektoriaus pajamų.
Kaip vieną svarbiausių problemų ir iššūkių P.Vertelka įvardijo IRT specialistų stygių mūsų šalyje. Skaičiuojama, kad šiuo metu IRT sektoriuje Lietuvoje dirba apie 1,9 proc. (apie 27,2 tūkst.) specialistų. Pagal šį rodiklį gerokai atsiliekame ne tik nuo tų pačių estų (4,9 proc. arba beveik 31 tūkst. specialistų), bet ir ES vidurkio, kuris siekia 3,7 proc.
Dėl specialistų trūkumo darbdaviai priversti didinti jų atlyginimus, tačiau tai kelia grėsmę šalies konkurencingumui.
P.Vertelka pripažino, kad pastaraisiais metais, atkreipus dėmesį į šią problemą, buvo padidintas IRT specialistų mokymo krepšelių skaičius, tačiau šių priemonių neužtenka. Todėl „Infobalt“ siūlo ne tik didinti rengiamų IT absolventų skaičių, bet ir mokymo krepšelio sumą, kad aukštosios mokyklos galėtų pritraukti šios srities dėstytojų.
„Taip pat raginame atnaujinti bendrojo ugdymo programą ir įtraukti IT į pradinių klasių programą, o regionuose didinti finansavimą neformaliam ugdymui“, – siūlo „Infobalt“ vadovas.
Dar vienas asociacijos siūlymas – palengvinti specialistų imigracijos procedūras. Anot P.Vertelkos, jau neužtenka tiesiog leisti specialistams ar startuolių kūrėjams atvykti į Lietuvą – juos derėtų kviesti, kaip daro kitos šalys.
„Labiausiai išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad investicijos į IRT sektorių atsiperka, jis sukuria daug pridėtinės vertės, o nuo to priklauso ir bendra ūkių sėkmė. Lietuva, sukūrusi gerai išvystytą infrastruktūrą, turi gerą pagrindą, tačiau IRT būtinas valstybinio lygmens dėmesys“, – sakė P.Vertelka.
Pasak jo, ypač svarbi ir reguliacinė aplinka, kuri padėtų kurti palankias ir aiškias investicines sąlygas, bei valstybės pozicija nekonkuruoti su privačiu verslu, o koncentruotis tik į strategiškai svarbias sritis.
