„Visi laukė, daug kalbėjo ir tai yra pirmasis realus 5G technologijos bandymas Baltijos šalyse“, – pradėjo pristatymą „Tele2“ vadovas Petras Masiulis.
Neturėkime iliuzijų – pirmasis realiai veikiantis 5G išmanusis įrenginys lietuvio kišenėje atsiras ne anksčiau negu 2020 m. Ir ne tik todėl, kad dabar parodytas sunkiai tilptų į garažą. Svarbiausia – kol kas neparengtas pats 5G standartas.
Laukiama, kad pirmieji komerciniai įrenginiai pasaulyje bus įjungti 2017 metų pabaigoje JAV ir Pietų Korėjoje. Ypač skubės Pietų Korėja, kuri tikisi turėti 5G jau 2018 m. šalyje vyksiančios žiemos olimpiados metu.
„Nokia“ atstovai mano, kad standarto reikalavimai bus galutinai priimti 2018 m. vidury, tad kompanija jau 2019 m. pradės tiekti 5G terminalus plačiajai rinkai. Nustojusi gaminti mobiliuosius telefonus kompanija liko telekomunikacijų versle ir dabar sutelkė 40 tūkst. specialistų, kurie tobulina 5G technologiją.
„Tele2“ atstovas savo ruožtu pažadėjo, kad per porą metų jau bus galima turėti veikiančias stotis Lietuvoje, tad 5G ryšys mūsų šalyje ir žadamas 2020 m.
Tais metais vyks ir olimpiada Japonijoje, kuri labai rimtai pasiryžusi jos metu jau turėti standartizuotą 5G ryšį, juo transliuoti 8K raiškos ir virtualios realybės vaizdo medžiagą, siųsti kalnus kitų duomenų.
Tad kyla logiškas klausimas – ką gi dabar į Lietuvą atvežė „Nokia“?
Iš esmės dvi 5G interneto greitį galinčias generuoti bazines stotis, kurių viena dirbo kaip telefonas, o kita – kaip siųstuvas. Pirmiausia pamatėme realų jų persiunčiamų duomenų greitį (pasiekė 5 Gbps) ir užlaikymą (apie 4 milisekundes).
Kam jį galima panaudoti? „Nokia“ atstovai prie šio interneto prijungė aukštos raiškos virtualios realybės 360 laipsnių kampo kamerą, kuri tiesiogiai transliuoja vaizdą 1,5 Gbps greičiu. Veikė.
Antrai demonstracijai pasitelkė tris robotukus. Jie rankose laikė lentą, po ją ritinėjosi kamuoliukas. Robotų užduotis buvo kuo greičiau reaguoti ir neleisti kamuoliukui pasiekti lentos krašto. Pamatėme, kaip jiems sekasi, kai gauna informaciją 4G internetu ir 5G ryšiu. Skirtumas išties akivaizdus – 4G ryšio užlaikymas tam tikrai per ilgas. Reiškia, kad ir save vairuojantis automobilis, prijungtas prie LTE tinklo, kur kas mažiau saugus negu veiksiantis 5G tinkle.
„Didžiausias skirtumas nuo 4G yra tas, kad 5G galės būti pritaikoma kur kas plačiau, tiks kur kas įvairesnėms užduotims spręsti. Pavyzdžiui, pagerins nuotolinę objektų ir infrastruktūrų kontrolę, gerins nuotolinio darbo galimybes, tiks sveikatos priežiūros sektoriui.
Tai ne tik iki 100 Gbps galintis pasiekti greitis, bet ir 1000 kartų didesnis palaikomų įrenginių kiekis kvadratiniame kilometre, mažesnis negu milisekundė signalo užlaikymas ir nuolatinis niekada nenutrūkstamas ryšys. Iki 2050 metų pasaulyje bus 50 mlrd. prie interneto prijungtų tarpusavy besikalbančių daiktų. Vienas 5G standarto privalumų – itin ekonomiškas jų veikimas. Paprastiems įrenginiams maitinimo baterijos turės pakakti 10 metų“, – sakė „Nokia“ atstovas Martinas Kristensenas.
Galbūt dabar daugelis šių dalykų atrodo fantastika, o telefonai, kuriems reikia garažo, – beprasmiais. Tačiau dar 2010 m. net patys 4G ryšį diegę inžinieriai neįsivaizdavo, kam reikės tokių greičių, o dabar jų reikia visiems. Tuomet vaizdo transliavimas mobiliuoju internetu buvo nedrąsios fantazijos, dabar tai realybė ir negalima neigti, kad netrukus visi norės 8K raiškos virtualios realybės siužetų transliavimo bet kur ir bet kada.
Kitas svarbus dalykas – 4G ryšys panaudoja tik 10 proc. turimo dažnio spektro, o 5G naudos jį visą. Vadinasi, tinklas išliks neperkrautas net susibūrus milžiniškai miniai vartotojų ir visi gaus gerą interneto greitį.
Na, ir neužmirškime save vairuojančių automobilių. Traktoriai be vairuotojų jau užsėja laukus, sunkvežimiai be vairuotojų atrodo neišvengiami, o juk „Google“ save vairuojantis automobilis generuoja 1 GB duomenų per sekundę ir visus juos reikia kažkaip persiųsti.
Ir tai tik kelios priežastys, kam reikalingas 5G ryšys. O kam Lietuvai šios eksperimentinės „Nokia“ stotys? Kompanijos atstovai sako, kad tokia įranga padės ryšio tiekėjui patikrinti ir parengti savo sistemas būsimam standartui, todėl patvirtinus jį įdiegti bus galima greičiau.
Bet vis tiek – na, ir bandūros...
