Tarptautiškumas mokyklų kontekste suprantamas, kaip gerosios patirties perėmimas ir dalyba, mokytojų profesinių kompetencijų kėlimas ir asmeninis bei dalykinis tobulėjimas, bendradarbiavimo tinklų plėtojimas ir visų šių elementų integravimas į ugdymo veiklas, siekiant jas padaryti kokybiškesnes. Pedagogų dalyvavimo tarptautiniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose vertę pripažįsta ir mokiniai, ir jų tėvai, ir kitų mokyklų bendruomenės. Šios veiklos stiprina ne tik asmeninį mokytojo konkurencingumą, bet ir jo mokyklos prestižą.
Mokytojų mobilumo skatinimas būtinas dėl ugdymo proceso pokyčių. Vizito metu užsienyje tiesiogiai susipažįstama su kitokia nei įprasta Lietuvoje švietimo sistema, kitokiais mokytojų naudojamais metodais, gal ir visos mokyklos darbo organizavimu. Net 9 iš 10 užsienyje kvalifikaciją tobulinusių mokytojų teigė, kad tokie mokymai didina atvirumą pokyčiams, o 8 iš 10 sakė, jog tai yra stimulas keisti darbo su mokiniais stilių. Mokytojams – tai proga pasikeisti idėjomis su kitur dirbančiais kolegomis, atsitraukti ir apmąstyti savo pačių pamokas, įprasminti naujas žinias ir gebėjimus tolesnėje profesinėje veikloje.
Asmeninis pasirengimas vizitams, nusiteikimas ir noras išmokti yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys mokytojo profesinį tobulėjimą. „Pedagogai, kurie pasirengimo mobilumo vizitui metu tikslingai ieškojo informacijos apie numatomą mokymosi turinį, dažniau nei kiti nurodo konkrečius profesinių gebėjimų pokyčius, pavyzdžiui, daugiau IKT taikymo ugdymo procese, nauji mokymosi metodai, geresni klasės valdymo bei užsienio kalbos mokėjimo įgūdžiai“, − komentuoja Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) direktorė Daiva Šutinytė.
Tokie rezultatai pastebėti atlikus „Erasmus+“ programos KA1 veiksmui teiktų mokyklų paraiškų analizę. Patys mokytojai apie vizitus į užsienio šalis atsiliepia teigiamai, vertina sudarytas sąlygas įgyti naujų įgūdžių. Analizė taip pat parodė, kad mokytojai, dalyvavę šiuose projektuose, pasižymėjo didesne motyvacija ir pasitenkinimu darbe bei buvo geriau pasirengę skatinti pokyčius mokyklose. „Mokytojų dalyvių nuomone, aukščiausi kvalifikacijos tobulinimo rezultatai mokykloje yra pasiekiami derinant dvi mokymosi formas: kvalifikacijos tobulinimo kursus ir šešėliavimą (darbo stebėjimą užsienio mokykloje). Darbo stebėjimo metu yra efektyviau formuojamos bendrosios, o kvalifikacijos tobulinimo kursuose – profesinės kompetencijos“, − apibendrina tyrimo rezultatus Daiva Šutinytė.
Visų svarbiausia, jog moksleiviai taip pat pastebi teigiamus pokyčius: moksleiviai teigia, jog kvalifikaciją kėlusių mokytojų pamokos ir užduodami namų darbai tapo įdomesni, pamokose dažniau naudojamos informacinės technologijos, įtraukiantys ugdymo būdai, į dalyko pamokas integruojamos užsienio kalbos. Didžiausią pokytį mokiniai junta kalbėdami apie naujų mokymosi metodų diegimą – jie teigia, kad pamokos tapo įtraukesnės, mokiniai yra skatinami aktyviai dalyvauti pamokose, diskutuoti, taip pat daugiau dėmesio skiriama jų kūrybiškumo ugdymui.
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. Švietimo mainų paramos fondas yra iniciatyvos draugai.
Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia. Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje.
