„Švietimo aplinkoje, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − teigia UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, jam pritaria ir UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė.
Vadovas kuria teigiamą aplinką
Pagaliau vis daugiau dėmesio skiriama mokinių pažangai, ieškoma būdų, kaip ją gerinti. Nagrinėjant įvairių veiksnių įtaką mokinių pasiekimams sutariama, kad labai svarbūs yra mokytojai, bet reikia nepamiršti ir mokyklos vadovų, galinčių turėti lemiamą įtaką.
„Mokyklos vadovas savo lyderyste kuria teigiamą aplinką. Jei tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti, išaiškėja per diskusiją su komanda, tuomet žmonės įsitraukia, jų nuomonė yra gerbiama, o ir atmosfera automatiškai pasidaro gera“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ asociacijos tarybos narys UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius A. Markauskas.
Užtikrinti tinkamą vadovavimą galima dviem pagrindiniais būdais: atrenkant tinkamiausius kandidatus ir nuolat keliant kvalifikaciją ar suteikiant galimybes vadovui tobulėti darbo vietoje.
„Gerai dirbantis mokyklos vadovas nuolat rūpinasi asmeniniu, vadovų komandos ir visų mokyklos darbuotojų tobulėjimu, todėl kvalifikacijos tobulinimą planuoja ir sieja su mokyklos, mokyklos steigėjo bei nacionalinio lygmens strategijomis“, – teigia UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, aštuonerius metus praleidusi prie mokyklos vairo.
Atranka turi būti skaidri ir atidi
Siekis mokykloje įgyvendinti valstybės keliamus tikslus turi prasidėti nuo žmonių pasirinkimo. A. Markauskas mano, kad vadovų atranka turi būti skaidri, o valstybės vizija švietimo srityje visiems suprantama ir aiški. Norint, kad vizija būtų įgyvendinta, ji turi būti artima mokyklos vadovui.
„Svarbi yra žmonių motyvacija – kodėl jie nori tapti mokyklų vadovais? Jiems valstybės iškelti tikslai turėtų rūpėti asmeniškai, sutapti su jų vertybėmis, nes tik taip yra atrenkami geriausių organizacijų vadovai“, − mano A. Markauskas.
J.Lutinskaitė-Kalibatienė mano, kad įgyvendinant valstybės keliamus tikslus biudžetinėse įstaigose turėtų rastis praktika, kai naujai išrinktas organizacijos vadovas kartu turėtų galimybę suburti savo komandą iškeltiems tikslams pasiekti. Šiuo metu esanti praktika, kai pakeičiamas tik mokyklos vadovas, o mokykloje lieka dirbti senoji komanda, nesudaro prielaidų greitiems pokyčiams.
Geras vadovas nuolat tobulėja
Mokyklos bendruomenė nuolat keičiasi, nes kasmet ateina naujų vaikų ir tėvų, o tai kelia vis naujų iššūkių. J. Lutinskaitė-Kalibatienė primena, kad, be tinkamos vadovų atrankos ir kryptingos strateginės jų veiklos, taip pat svarbu nuolat tobulinti jų kvalifikaciją. Nuolat mokantis susiduriama su naujais iššūkiais, tai padeda praplėsti akiratį ir rasti tinkamų sprendimų.
Tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu populiariausia 6 akademinių valandų seminaro forma beveik nesukuria pridėtinės pedagogo kvalifikacijos vertės, todėl „Šviesos“ Mokymo centras siūlo keisti požiūrį ir rinktis ne pavienius mokymus aktualia tema, o kompleksinį mokymąsi, veiklos stebėjimą, įvertinimą ir grįžtamąjį ryšį. Tokį metodą J. Lutinskaitė-Kalibatienė taiko „Besimokančios organizacijos“ projekte dalyvaujančioms mokykloms. Joms suteikiama galimybė gauti kokybiškus mokymus, konsultuotis ir grįžtamasis ryšys apie pokyčius.
„Būtina ne tik vertinti formalias vadovo veiklas, bet ir atkreipti dėmesį į mokyklos kultūrą: bendravimą ir bendradarbiavimą, sprendimų priėmimą, konfliktų sprendimą, patyčių prevenciją“, − teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė.
Svarbus rodiklis – kaip bendraujama su mokytojais
Vadovo įsitraukimą į mokytojų darbą vertino ir EBPO šalių narių švietimo tyrimas. Jo duomenimis, vidutiniškai 40 proc. mokyklų vadovų stebi mokytojų darbą klasėje, 60 proc. skatina pedagogus bendradarbiauti, kad šie dalytųsi naujomis mokymo praktikomis, 65 proc. stengiasi užtikrinti, kad mokytojai jaustų atsakomybę nuolat tobulintis. Tiesa, pastebima, kad pirmaujančiose pagal švietimo pasiekimus šalyse – Suomijoje, Danijoje, taip pat Estijoje vadovai įsitraukia ne taip aktyviai, nes ilgainiui šiose šalyse susiformavo kultūra, kur mokytojai patys yra aktyvūs ir noriai bendradarbiauja tarpusavyje.
Pasak A. Markausko, misijos suvokimas ir galvojimas apie ją, darbas su kolektyvu formuojant viziją ir strateginį planą, bei strateginio plano užduočių pateikimas mokytojams yra svarbus mokyklos pažangos rodiklis.
„Strategija turėtų sutelkti kolektyvą, daryti pokyčius, žiūrėti ko visa komanda gali išmokti, ir koks darbas yra efektyvesnis. Mūsų įmonėje kiekvienas darbuotojas asmeniškai žino, kaip jis kiekvieną dieną prisideda prie strategijos įgyvendinimo – ne bendromis frazėms, o konkrečiomis užduotimis“, − teigia A. Markauskas.
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ rengia „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas – padėti gerinti pedagogo profesijos prestižą. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų taikymo ugdant moksleivius kriterijais. Be to, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos: tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui ir lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. UAB „Šviesa“ yra „Metų mokyklos CEO“ nominacijos steigėja.
Siūlyti kandidatus kviečiame čia. Daugiau informacijos rasite iniciatyvos internetinėje svetainėje.
