Taip, internetas leido dalintis naujienomis taip, kaip ankstesnės kartos galėjo tik svajoti, bet taip pat patvirtino ir seną frazę, kurios autorystė priskiriama Winstonui Churchiliui: „Kol tiesa užsimauna kelnes, melas jau būna apkeliavęs pusę pasaulio.“
JAV žurnalistų tyrimui atskleidus, kad vis daugiau JAV suaugusiųjų žinios pasiekia per socialinius tinklus, labai tikėtina, kad mes vis dažniau ir dažniau matome netikslias ar net specialiai klaidinančias naujienas. Maža to, jomis patikime.
Internete egzistuoja šimtai netikrų žinių svetainių: nuo kuriančių netikras žinias vardan smagumo ar darančių iš to verslą – ir baigiant valdžios propaganda. Netrūksta ir tokių, kurios drąsiai peržengia ribą tarp satyros ir dezinformacijos skleidimo.
Viena iš tokių svetainių yra „The National Report“, kuri prisistato kaip „Amerikos nepriklausomų žinių šaltinis Nr. 1“. Ją įkūrė Allenas Montgomeris (įkūrėjo vardas, beje, irgi nėra tikras).
„Kartais jaučiuosi tarsi apsvaigęs. Žiūriu į lankomumo grafiko viršūnes ir vilioju žmones toliau skaityti savo istorijas – man tai tiesiog smagu!“ – BBC pasakojo A.Montgomery.
Viena didžiausių „National Report“ istorijų buvo apie JAV miestelio tariamą karantiną dėl siaučiančios mirtinos ligos, ir A.Montgomery teigia, kad jo komanda įvaldė meną sudominti žmones, priversti skaitytojus dalintis netikromis žiniomis.
„Akivaizdu, kad antraštė yra raktas į viską, bet daug ką lemia ir vardo sritis (angl. domain name) – norint pagauti žmogų, reikia, kad netikrų žinių šaltinis atrodytų tiek tikroviškai, kiek tik įmanoma, – savo įžvalgas dėsto netikrų žinių kūrėjas, – bet dažniausiai po poros paragrafų žmonės nustoja skaityti, tad pirmus du-tris paragrafus parašius rimtai, o jau naujienos pabaigoje gali išdarinėti ką tik nori – kad ir užbaigti visišku absurdu.“
Kam tiek vargintis? Atsakymas — pinigai. Ir ne bet kokie, o pakankamai dideli pinigai. Tokios svetainės, kaip „The National Report“ sėkmingai pardavinėja reklamą, ir tai gundo jas peržengti satyros bei juokelių rėmus, kurti kuo įtikinamesnį turinį, kuriuo žmonės dalintųsi intensyviau ir intensyviau. „Buvome sukūrę istorijų, kurios mums surinko 10 000 JAV dolerių“, – atskleidė A.Montgomery.
Bet kiek dėl to verta jaudintis? Vieno didžiausių faktų tikrinimo ir mitų griovimo svetainių Snopes.com autorė Brooke Binkowski mano, kad pavienės netikros naujienos daug žalos padaryti negali, bet pavojus gali kilti tada, kai tai taps mase.
„Faktų patvirtinime egzistuoja daug šališkumo, – teigė ji. – Daug žmonių nori įrodyti, kad jų pasaulio matymo kampas yra teisingas ir priimtinas.“
O būtent tai, kaip prisipažįsta A.Montgomery, jo svetainė ir stengiasi išnaudoti: „Mes nuolat stengiamės numatyti žmonių jausmus, nuotaikas (tiek esamas, tiek tas, kurias žmonės nori turėti), ir į jas nukreipti savo turinį.“
Melas ir politika
„Neseniai mes sukūrėme istoriją apie tai, kad Hillary Clinton iš anksto žinojo debatų klausimus ir iš tiesų viskas buvo atseit surežisuota, – prisimena melagingų žinių kūrėjas. – Kadangi jau ir taip buvo girdėti gandų apie tai – nors tai ir buvo visiškas melas, – bet ta mūsų antraštė pateko į dešiniųjų informacinį burbulą ir sėkmingai jame gyvavo.“
Netikrų žinių sklaidą tiriantis svetainės „Buzfeed“ darbuotojas Craigas Silvermanas pasakoja, kaip populiariosiose medijose netikros žinios lengvai tampa „tikromis žiniomis“: „Fiktyvių žinių svetainė gali paskelbti melagingą žinią ar pokštą, bet, kadangi tai sulaukia didelio visuomenės dėmesio, kita svetainė gali pasiimti pačią žinią, jos nepatikrinti, bet ją perrašyti ir publikacijoje neįdėti nuorodos į originalų fiktyvių žinių šaltinį. Ir nuo čia gali prasidėti grandininė reakcija, prie kurios gali prisijungti net ir labai patikimo leidinio žurnalistas, pamatęs naujieną ir greitai kažką parašęs. Nes daugelis žurnalistų stengiasi pateikti kuo daugiau istorijų – istorijų, kurios pritraukia lankytojus ir visuomenės dėmesį. Dabar skatinama mažiau tikrinti, bet daugiau ir dažniau rašyti.“
Tuo metu Niujorko Itakos koledžo žurnalistikos profesorius Anthony Adornato teigia, kad žurnalistai ne tik jaučia spaudimą dėl kiekybės, o ne kokybės, bet ir negauna aiškių nurodymų, kaip reikėtų tikrinti istorijas: „Žinių tarnybose tai nėra propaguojama. Tai, kad dauguma leidinių priklauso nuo skaitytojų lankomumo, šiais laikais visiškai įprasta, bet ne kiekviena žinių tarnyba turi savo faktų tikrinimo politiką.“
Profesoriaus neseniai atliktas JAV televizijų tyrimas atskleidė, kad beveik 40% JAV televizijų savo redakcijose neturi taisyklių, kaip reikėtų tikrinti faktus, ateinančius iš socialinių medijų – nors patys pripažįsta, kad bent trečdalis naujienų, pasiekusių juos iš socialinių tinklų, vėliau paaiškėjo esančios melagingomis ar netiksliomis.
Tad ar mūšis dėl tikro, patikrinto turinio jau pralaimėtas? A.Montgomery sako, kad tai dar neįvyko, nes pats „Facebook“ jau ėmėsi priemonių mažinti tokių melagingų svetainių, kaip kad jo paties, įtaką.
„Jų naujasis naujienų srauto algoritmas nusitaikė į mus, – prisipažįsta fiktyvių žinių kūrėjas. – Neabejoju, kad „Facebook“ taip pat elgiasi ir su kitais fiktyvių žinių šaltiniais.“ Bet tai nereiškia, kad A.Montgomery susitaiko su nauja padėtimi: „Jei jau yra pinigų, kuriuos galima uždirbti – o tokių pinigų tikrai yra – tai mes tiesiog privalome būti dar kūrybiškesni!“
A.Montgomery atskleidžia, kad jis dabar turi 9 fiktyvių žinių svetainės, kuriose cirkuliuoja įtikinamai sukurtas melagingas turinys ir tokiu būdu jis ir tikisi pergudrauti „Facebook“ cenzūrą.
Jei jau fiktyvių žinių svetainės ne miršta, o kaip tik priešingai – įgauna pagreitį – tai, C.Silvermano nuomone, reikia imtis papildomų priemonių, kad žmonės nebūtų taip lengvai apgaudinėjami: „Žurnalistai turėtų būti apmokomi taip, kad jie greitai identifikuotų melagingas žinias. O žmonės dar mokyklose turėtų būti mokomi, kad vertinti žinias socialinėse medijose reikia itin kritiškai – kad reikia tikrinti šaltinius, atlikti minimalius tyrimus patiems.“
Populiarus šlamštas
Daug strėlių į „Facebook“ pusę nukreipia ir portalo „Mashable“ žurnalistas Damonas Beresas:
„Gėda turėtų būti kiekvienam „Facebook“ darbuotojui. Gėda dėl to, kad tiek solidžios, patikimos, tiek visokių trolių kuriamos naujienos „Facebook“ vartotojus pasiekia tolygiai: „New York Times“ tavo „Facebook“ sienoje atsiranda lygiai taip pat, kaip ir koks nors vadinamosios „alternatyvios dešinės“ antisemtinis „The Right Stuff“.“
D.Beresas labiausiai piktinasi „Facebook“ funkcijos „Trending“ (liet. „Labiausiai skaitomi“) veikimu: „Trending“ buvo sukurtas tam, kad vartotojui parodytų naujausias žinias, atrenkant pagal tai, ką labiausiai skaito kiti. Bet kitą popietę po JAV prezidento rinkimų iš politikos srities žurnalistui buvo siūlomas visiškai bevertis skaitalas: „Ar Trumpas tikrai tikrino, kaip balsavo Melanie?“
„Galų gale, ta akivaizdžiai sufabrikuota istorija apie H.Clinton ir jos tariamai valdomą pedofilijos tinklą – jai buvo leista suktis tinkle apie mėnesį kaip visiškai įprastai naujienai. Kompanijos „CrowdTangle“ duomenimis, ši melaginga žinia pasiekė 2 milijonus žmonių!“ – pyksta žurnalistas.
Maxas Reedas, rašantis į „New Yorker“, žengia dar toliau: jis kaltina „Facebook“ tuo, kad šis tinklas pagelbėjo Donaldui Trumpui laimėti rinkimus: „Facebook sujungė D.Trumpo palaikytojus tiek tarpusavyje, tiek su pačiu kandidatu, ir dar suteikė jiems tokią platformą, kokios didžiausios žiniasklaidos organizacijos net neįsivaizdavo – platformą, leidžiančią efektyviai organizuotis anapus partijos struktūros. Kam reikalingos visokios rinkėjų ir rinkimų kampanijų duomenų bazės, jei turi milijonus rinkėjų, kurie devynis mėnesius intensyviai platina melą „Facebook“ tinkle ir dar drąsina vienas kitą?“
„Facebook“: reikia dar daug ką nuveikti
Keista, bet „Facebook“ su kaltinimais visai sutinka, o jo produktų vadybos viceprezidentas Adamas Mosteris paskelbė, kad socialinis tinklas jau pradeda kovą su dezinformacija. Bet jis pripažino, kad „dar yra tiek daug visko, ką reikėtų nuveikti“:
„Į dezinformaciją mes – „Facebook“ – žiūrime labai rimtai. Mes vertiname autentišką komunikaciją ir girdime tuos, kurie sako nenorintys savo „Facebook“ naujienų sraute klaidingos informacijos. „Facebook“ naujienų sraute informacijos patikimumui vertinti mes naudojame įvairius signalus – pavyzdžiui, bendruomenės atsiliepimus, grįžtamąjį ryšį. „Trending“ skiltyje siekdami atrinkti geriausiai realų pasaulį atspindinčias naujienas, mes analizuojame dar daugiau signalų, bet, nepaisant visų pastangų, mes suprantame, kad norint pasiekti norimo rezultato, reikia dar daug ką nuveikti.“
Netikrų žinių problema sustiprėjo tada, kai „Facebook“ atleido fizinius naujienų redaktorius – žmones – ir vietoje jų ėmė naudoti kompiuterinį algoritmą (taip buvo padaryta redaktorius įtarus šališku naujienų atrinkimu).
Markas Zuckerbergas apie visa tai, žinoma, kalba gražiai ir diplomatiškai: „Visi mes turime galimybę daryti pasaulį geresniu – bet ir turime jausti atsakomybę tai daryti. Tad eime dirbti dar geriau!“
Na, bet bent jau „Facebook“ pripažįsta problemą. Ir jau pradeda kažką daryti – štai, sekdama šviežiomis „Google“ pėdomis, jau nebeleidžia reklamuoti fiktyvių naujienų. Tik ar socialinis tinklas ir interneto milžinė sugebės sugaudyti visas naujai atsirandančius fiktyvių žinių šaltinius? Juk jų kūrėjai teigia, kad, jei tik yra galimybė uždirbti pinigus, jie tai ir padarys, o to galimybe, regis, jie neabejoja.
Pagal BBC, „Mashable“, „The Verge“ ir „Facebook“ inf. parengė Adomas Rutkauskas.
