„Galima susidurti su įvairiais požiūriais, kokį mokinį turėtume ugdyti, tačiau vienas svarbiausių, mano nuomone, yra supratingas ir išradingas mokinys“, − pradeda UAB „Eksma“ įmonių grupės prezidentas R.Kraujalis. UAB „Altechna“ direktorius Marius Pilkauskas papildo, kad esminė sėkmingo ugdymo prielaida yra mokinio susidomėjimas. Jis mano, kad tik tada, kai sudominame mokinį, galime kalbėti apie mąstančios asmenybės ugdymą.
„Nepaprastai didelis vaidmuo tenka mokytojo gebėjimui atpažinti mokinio charakterį ir žinioms, kokiu būdu galima sudominti turinčius skirtingų charakterių tipų mokinius. Patrauklus ugdymo būdas – tyrinėjimas. Tyrinėjant, reikia sugebėti priimti tinkamus sprendimus, vadinasi, reikia mokėti apskaičiuoti galimybes ir numatyti galimas pasekmes. Tai reikalauja tiek žinių, tiek kūrybinio mąstymo. Kartais reikia gebėti išeiti ir iš komforto zonos bei atsidurti situacijoje, kai pasekmės nėra tokios, kokių tikėjaisi. Įdomiausia, kad taip ir įvyksta atradimai, kurie sukelia didelį džiaugsmą, o kartu ir motyvaciją tyrinėti toliau. Tik dar prieš pradedant, įdėkime pastangų siekiant atsakyti į klausimą – kokia prasmė tai tyrinėti. Iššūkis tame, kad atsakymas skirtingų charakterių mokiniams bus skirtingas.“
R.Kraujalis grįžta prie minties, kad tyrinėjimą reikėtų suprasti plačiau nei įprasta. „Tiek filosofai, tiek fizikai − visi jie gali būti išradėjais ir pasiūlyti tam tikras naujas koncepcijas, požiūrius. Jei žmonės kūrybingi ir išradingi, viską galima pasiekti. Mažai yra to, ką vadinčiau žmonių santykių tyrinėjimu, kad mes suprastume, kaip vienas žmogus su kitu bendrauja, kaip į vieni kitus reaguoja. Visuomenė svetimėja, dėl to, manau, labai svarbu įvairūs disputai, oratorių ir debatų klubai, kur formuojasi gebėjimas apsiginti, išgirsti, pristatyti savo nuomonę nieko neįžeidžiant. Mes paliekame tarpusavio santykius savieigai, tačiau dar Aristotelis sakė, kad jei neturi supratingumo – valstybės valdyti negalėsi“, − teigė R.Kraujalis.
UAB MGF „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius kalbėdamas apie mokiniui-tyrėjui būdingas savybes priduria, kad jam būtinas entuziazmas, o pagalbą galėtų suteikti mokytojai, kartu atliekantys projektus su mokiniais. „Mokinių idėjos dažnai tokios drąsios, kad prieštarauja ne tik fizikos, bet ir euklidinės geometrijos dėsniams. Tačiau su jais kalbantis ir aiškinantis problemas, kartu galima sukurti gal mažesnės apimties, tačiau įgyvendinamą projektą. Tam, žinoma, reikia, kad mokytojas būtų toks pat tyrėjas, kaip ir mokinys, tik su daugiau patirties. Geriausia pirmoji tyrimų patirtis – tai žiūrėjimas per petį vyresniam kolegai, mokantis ir perprantant tyrimų procesą. Ir vėl, viena esminių sąlygų – mokytojas turi turėti laiko ir galimybių būti tokiu vadovaujančiu tyrėju.“
Vis dėlto, materialinė bazė mokinių ugdymui taip pat vaidina svarbią rolę švietime. A.Juozapavičius pabrėžia, kad tyrinėjimas vyksta visur − įmonėje, namie, mokykloje, lauke – bet kokiu atveju, svarbu, kad šiam tyrinėjimui būtų suteiktos reikiamos priemonės: „Visų pirma mokyklų mokslo (ir darbų) kabinetai turėtų būti aprūpinti ir laisvai prieinami tyrimo įrankiais geriau negu vidutinis namų ūkis. Taip pat reiktų suteikti mokiniams suvokimą, kad tyrimus galima atlikti ne tik mokykloje, tačiau ir namie“. M.Pilkauskas papildo, kad naudojant technologijas visada turi išlikti balansas: „Jei jos pradeda blaškyti, vadinasi, jos nėra tinkamai naudojamos, neprisideda prie ugdymo tikslų. Šiuolaikiniai vaikai priima jas palankiai, tad ir mokymo medžiaga ir visas mokymo procesas tampa patrauklesniu.“
R.Kraujalis pritaria, kad technologijos vaidina svarbią rolę, tačiau pagrindinis dalykas ugdant smalsius vaikus – mokytojo iniciatyvos. „Kaip ir senovės Graikijoje, ne technologijos buvo pagrindinis dalykas, o lyderio asmeninis pavyzdys. Idealus mokytojas tas, kuris leidžia daug ką daryti, bet vaikams nesuprantant jis juos nukreipia teisinga linkme. Mokytojai turi truktelti mus virš to, kas yra buitis. Visi žmonės, kurie suinteresuoti, kad sistema veiktų sėkmingai, turi patys imtis iniciatyvos. Mokytojai nežino į ką kreiptis. Tie, kurie turi ką papasakoti − nežino kam tai galėtų daryti. Man pačiam smagu važiuoti į kokias nors mokyklas. Tai darau, nes tikiu, kad jei turime žinių ir gebėjimų tas žinias panaudot, mes rasime vietą pasaulyje, būsime paklausūs.“
A.Juozapavičius priduria, kad šį procesą turėtų vainikuoti idėjų sklaidos mechanizmo sukūrimas, metinių konferencijų organizavimas su prizais už geriausius projektus, laidos televizijoje ar „Youtube“ kanale. „Tai padėtų moksliniais tyrimais ir eksperimentais užkrėsti kuo daugiau žmonių“, − tikisi A.Juozapavičius.
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriu leidykla UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei Lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ yra „Inovatyviausio fizikos mokytojo“ nominacijos steigėjai.
Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: Mokytojuapdovanojimai.lt.
