Kartu su verslo partneriu išplėtotos idėjos autorius iš pradžių ir pats nesitikėjo, kad sukurtas produktas savo paskirtimi bus dizaino inovacija. „Dizaino sprendimais grįsta inovacija dažniausiai vadinama paslauga ar produktas, kuris suteikia vartotojams naują priežastį juos įsigyti. Tokio pobūdžio inovacijų kūrimu užsiimantys verslai sukuria visiškai naują reikšmę produktui ar paslaugai ir kuria naują rinką.
Dizainas yra svarbi inovacijų proceso dalis ir tokio pobūdžio inovacijų skatinimui suteikiama vis daugiau svorio Lietuvoje ir ES mastu“, – aiškino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. Anot jo, tam tikslui kartu su JPP „Kurk Lietuvai“ pradėtas projektas „Inovacijų, paremtų dizaino sprendimais, skatinimas“. Apie milžinišką susidomėjimą sukėlusį dviračių keltuvą, surastą svajonių užsiėmimą ir entuziastų pagalbą – pokalbis su startuolio „Parkis“ bendrakūrėju Vygantu Radvila.
- Įvairūs vietą taupantys dviračių laikikliai nebe naujiena. Pigesnių alternatyvų irgi yra. Kuo „Parkis“ kitoks?
– „Parkis“ nėra kitoks. Jis unikalus, šiuo metu patentuojamas įrenginys. Pagal veikimo principą „Parkis“ neturi analogų pasaulyje. Jam netinka tradiciniai dviračių laikiklio raktiniai žodžiai, nes tai dviračių keltuvas. Žmonės kol kas keltuvų dar neieško, nes nežino, kad jie egzistuoja. Mums tenka nelengvas uždavinys.
- Kodėl būtent dviračių keltuvas?
– Pradėsiu nuo to, kad daugėja įvairaus amžiaus dviračių entuziastų, kurie mielai važinėtų, bet neturi kur ir kaip dviračio laikyti: dviratis užima daug vietos ir jį ne visada patogu parkuoti balkone, biure, sandėliuke… Tai ypač aktuali problema didmiesčių žmonėms, gyvenantiems butuose, kur nėra atliekamo ploto. Efektyviai sutaupyti vietos galima tik vienu būdu – pakelti dviratį. Tų pakėlimo metodų pasaulyje yra daug: galima dviratį kabinti ant lubų ar sienų. Problema ta, kad dviratis vidutiniškai sveria apie 25 kg ir tą dviratį pakabinti – sunkus fizinis užsiėmimas. Jį ir šiaip nešti nepatogu, o ką jau kalbėti, kai nori jį pakelti ir pakabinti. Tai ne problema tik fiziškai stipriems šeimos nariams. Šiuo metu taip jau yra, kad norint sutaupyti vietos, reikia naudoti fizinę jėgą. „Parkis“ pagaliau leidžia stilingai ir nenaudojant jėgos vertikaliai priparkuoti dviratį, o tai reiškia, kad vietos taupymas tampa prieinamas bet kam.
- Kodėl apskritai nusprendėte imtis dviračių keltuvo projekto?
– Visi genialūs dalykai gimsta iškilus problemoms. Mano kolega Bronius Rauba, kuriam ir šovė ši mintis, su visa šeima kraustėsi iš namo į butą. Kai sukrovė visus penkis šeimos dviračius į balkoną, tapo aišku, kad norint pasinaudoti savo dviračiu bus daugiau vargo nei džiaugsmo. Pirma mintis – panaršyti internete ir surasti įrenginį, kuris pats pakeltų dviratį. Viską išnaršęs suprato, kad tokio daikto tiesiog nėra, todėl nusprendė problemą spręsti pats. Darė darė ir sukonstravo įrenginį, kuris buvo pusiau medinis prototipas, atliekantis pakėlimo funkciją. Jo draugai stebėjosi išradimu ir tikino, kad jį reikia komercializuoti. Kai aš pamačiau ir išbandžiau šį daiktą, iškart supratau jo potencialą tobulinimui. Kadangi turiu aistrą optimizuoti procesus, tobulinti daiktus, tai sukirtom su Bronium rankom ir užsidarėm metams laiko laboratorijoj „Parkio“ vystymui.
- Be abejo atsimenate tą momentą, kai teko pirmą kartą išbandyti prototipą. Ar viskas buvo taip, kaip tikėjotės?
– Tai įvyko Broniaus balkone. Aš pamėginau pastatyti dviratį ir man iš dalies pavyko, o iš dalies ne. Tai buvo įrenginys su įtempta spyruokle, kuri nelauktai atsilaisvinusi šovė į viršų. Išgąsdino išradėją ir… nudžiugino mane. Man asmeniškai tai buvo apsisprendimo metas. Iškart supratau, ką norėčiau tobulinti ir kaip vystyti „Parkį“, todėl sprendimas buvo greitas.
- Kaip pasikeitė „Parkis“ nuo balkoninio prototipo iki dabar?
– Pagal mūsų brėžinius, esame sukūrę jau 11 jo variantų. Pirmiausia aš užsiėmiau saugumo užtikrinimu, nes visgi įtemptos spyruoklės potencinė energija yra didelė. Vienas pirmųjų padarytų darbų – nepriklausoma stabdymo sistema, kuri autonomiškai sustabdo kėlimo mechanizmą. Toliau keitėme konstrukciją, paprastinome, lengvinome, darėme „Parkį“ tobulesnį. Gavosi stilingas įrenginys namams ir biurui.
- Kaip patys matote savo darbo vaisių: tai dizaino inovacija ar nauja technologija?
– Sprendėm problemą, o kai padarėm, tai pamatėm, kad ne tik mechanikos įrenginį padarėm. Tai stilinga interjero detalė, kuri pritraukia savo naujumu. Kai kurie žmonės patys išbandę ir gyvai pamatę „Parkį“ nori jį turėti, net jeigu vietos namuose jiems pakanka.
- Kokių reakcijų sulaukėte į savo gaminį?
– Buvo visko. Daug žmonių nesupranta kuo „Parkis“ skiriasi nuo kablio ant sienos, taigi negaili kandaus žodžio. Tai normalu, juk sukūrėme tai ko dar niekas nematė, nebandė ir net neįsivaizduoja, kad tai egzistuoja. Džiugina tai, kad sulaukėme daug padrąsinimų ir tobulinimo pasiūlymų iš viso pasaulio: Amerikos, Europos, Australijos. Matyt visur tos pačios bėdos aktualios. Pasiūlymai buvo vertingi ir į juos daug atsižvelgėme. Turėjome daug mus palaikančių entuziastų ne tik patarimais, idėjomis bet ir realiais darbais, nes žmonės tiesiog norėjo prisidėti prie „Parkio“ plėtojimo ir sėkmės.
- Jūsų logotipą kūrė Carmen Schneider. Jūsų komanda labiau tarptautinė ar lietuviška?
– Ji buvo vienintelė užsienietė savanorė prisijungusi ir mums pagelbėjusi „iš idėjos“. Toliau visi pagalbininkai yra iš Lietuvos. „Parkis“ grynai lietuviškas produktas: nuo idėjos iki prototipo. Viskas sugalvota ir pagaminta Lietuvoje išskyrus prekinį ženklą, kurį sukūrė Belgijos vokietė. Turime dizainerių, inžinierių savanorių komandą, mano ir Broniaus dukros padeda su viešinimu. Džiaugiamės dabartine komandos sudėtimi ir tikimės sutikti daugiau žmonių, kurie prisidėtų prie mūsų „Parkio“ projekto kaip geros valios ambasadoriai. Norime, kad užsienyje būtų žinoma, kokie produktai kuriami Lietuvoje.
- Ar tai Jūsų pirmasis verslas? Kas labiausiai motyvavo pradėti veiklą sau?
– Tai ne pirmas verslas. Mes jau tokiam amžiui, kai nebe pirmą darbą dirbam. Tai – mums abiems yra daugiau svajonių ir idėjų įgyvendinimas. Galima sakyti, kad tai svajonių užsiėmimas, kurį su Bronium patys sau susikūrėm. O šiaip Broniaus patirtis yra finansų sektoriuje, o aš didžiąją dalį gyvenimo versle, atstovavau užsienio prekių ženklus. Sukaupėm patirtį ir dabar užsiimame tuo, kuo miela užsiimti.
- Kokios ambicijos ir vizijos?
– Turime dar daug planų. Vienas jų – įdiegti apsaugą nuo vandalizmo ir vagysčių, nes susilaukiame labai daug klausimų šia tema. O pagrindinė ambicija, kad kūrinys gyventų, kad visi pamatytų jo naudą ir galimybes. Visam tam reikia plėstis, eiti į viešąjį sektorių. Mūsų gaminys turi tikti kuo platesniam vartotojų ratui. Jeigu dabar tai labiau asmeniniam vartojimui skirtas daiktas, tai norėtųsi, kad po metų kitų matytume „Parkį“ pritaikytą miesto viešosioms erdvėms, transportui, o kiekvienas priėjęs prie keltuvo atpažintų, kad va, čia „Parkis“. Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis.
Ciklas parengtas projektui „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
