JAV nerimsta – ar melaginga informacija, kurią „Facebooke“ apie varžovę skleidė Donaldo Trumpo kampanija, lėmė JAV prezidento rinkimus? Sprendžiant pagal tai, kad net pats „Facebook“ ėmėsi reguliuoti netikrų žinių svetainių publikavimą savo tinkle – reikalas gali būti rimtas.
O konservatorių pralaimėjimas Lietuvoje? Galima buvo rasti pakankamai kritikų pasvarstymų, ar tik partijos jaunojo lyderio Gabrieliaus Landsbergio neužliūliavo jį stipriai palaikantis informacinis „Facebook“ burbulas?
Apie tai ir kalbamės su dviem komunikacijos specialistais – komunikacijos agentūros „Fabula“ valdybos pirmininku Mykolu Katkumi ir viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresniuoju partneriu Arijumi Katausku.
Sena prieš nauja
„Donaldo Trumpo pergalė – tai naujosios žiniasklaidos paradigmos pergalė prieš senąją“, – teigė M.Katkus. Pasak jo, Hillary Clinton štabas buvo nepaprastai profesionaliai organizuotas, tai buvo turbūt viena stipriausių visų laikų politinių mašinų, turinti labai stiprią duomenų bazę, kuria naudojantis buvo galima labai tiksliai pasiekti rinkėjus. „H.Clinton ir jos štabas siekė savo rinkėjų labai tradiciniais būdais – vaikščiojo po namus, taip pat naudojosi per amžius surinkta negatyvios reklaminės kampanijos patirtimi, kuriai televizijoje išleido bene 5 kartus daugiau D.Trumpas“, – pasakojo komunikacijos specialistas.
M.Katkus pabrėžia, kad H.Clinton naudojosi klasikine televizine reklama ir kitomis tradicinėmis priemonėmis. Taip pat štabas daug pajėgų skyrė analitikai – ką ir kaip paveiks kokia žinutė, priklausomai nuo regiono, laiko ir panašiai. Maža to, H.Clinton kandidatūrą labai palaikė ir pati tradicinė žiniasklaida – palaikymą išreiškė beveik visi pagrindiniai TV kanalai, apie 200 laikraščių, tarp kurių buvo net ir „USA Today“, paprastai prisilaikantis neutralumo.
„Tuo tarpu D.Trumpas tiesiog neigė visus rinkimų kampanijų dėsnius, – aiškino M.Katkus – pirminiuose rinkimuose jis nesinaudojo TV reklama išvis, bet maksimaliai išnaudojo nemokamo eterio galimybes. Antra, jis susikūrė du labai galingus įrankius – „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras, o pastarąją sekė 7 milijonai vartotojų.“
Pasak komunikacijų specialisto, nors iš pradžių ten D.Trumpą sekė tik arba tie, kurie ir taip seka įžymybes, arba tie, kurie simpatizavo „alternatyviosios dešinės“ idėjoms, bet ilgainiui D.Trumpas ėmė aktyviai naudotis šiais socialiniais tinklais, savo agresyvia maniera komentuodamas įvykius, ir galiausiai D.Trumpo įrašais susidomėjo žiniasklaida. „Galiausiai nutiko taip, kad D.Trumpas „Facebook“ platformoje ėmė transliuoti renginius, ir paskutiniai jo susitikimai su rinkėjais būtent ir vyko šiame socialiniame tinkle“, – pasakoja M.Katkus.
M.Katkus atkreipė dėmesį, kad tai – dar ir labai ekonomiškas būdas, nes galiausiai socialiniuose tinkluose paskelbtus D.Trumpo įrašus perskelbdavo ir tradicinė žiniasklaida, tad galiausiai žmonės sužinodavo D.Trumpo skelbiamas mintis ir socialiniame tinkle, ir žiniasklaidoje – ir taip klasikinė žiniasklaida D.Trumpui pritraukdavo dar daugiau auditorijos.
„Tuo tarpu H.Clinton „Facebook“ įrašai buvo labai tradiciniai, geri, kokybiški, bet tai buvo nieko panašaus į tą turinio generavimą, kurį vykdė jos konkurentas. Ir kadangi šie rinkimai buvo didele dalimi ėjimas prieš konsensusą, prieš status quo, tai galiausiai mes galėjome matyti, kaip susiduria galingas turinio kūrėjas – žmogus sugebantis įkaitinti savo rėmėjus – ir visiškai kitos srities kampanija, pasižyminti itin dideliu, bet tradiciniu profesionalumu. Visa tai įrodė, kad žiniasklaidos svoriai labai stipriai keičiasi – ir pilietinė, tiesioginė žiniasklaida tampa vis svarbesnė“, – teigė pašnekovas.
„Tad situaciją galima apibūdinti taip: vienoje pusėje buvo vienas pasiutęs verslininkas su minia entuziastingų pasekėjų, o kitoje – armija profesionalių konsultantų, žurnalistų ir kitų specialistų. Ir galiausiai piliečių žurnalistika nugalėjo profesionaliąją žurnalistiką. Atėjo laikai, kai turinio platinimo platformų yra tiek daug, kad turinio kūrėjas – žmogus su idėjomis – tampa svarbesnis už visas platformas – jei tik jis moka gerai jomis manipuliuoti“, – apibendrino vienas „Fabula“ vadovų.
Šių JAV rinkimo metu buvo atkreiptas dėmesys ir į dar vieną aspektą – melagingas naujienas (apie tai anksčiau rašyta portale Lrytas.lt). Ir apie jų įtaką rinkimų rezultatams pastabų turi A.Katauskas:
„Visas sujudimas prasidėjo jau antrąją dieną po D.Trumpo išrinkimo, – teigė jis. – Ir nors iš pradžių tai atrodė vos ne kaip sąmokslo teorija, dabar jau matome, kad tuo susirūpino net pats „Facebook“ – o „Facebook“ nėra tokia kompanija, kuri pasiduotų spaudimui iš išorės ir toks sujudimas jau šį tą reiškia.“
Pasak jo, šalia mums įprastos žiniasklaidos paskutiniu metu atsirado ir nauji kanalai, o tarp jų pasitaiko ir asmenų (apie kuriuos Lrytas.lt jau rašė ankstesniame straipsnyje) kurie specialiai kuria netikras naujienas įvairiais tikslais, tik bėda tame, kad didelė dalis žmonių to nepastebi ir neatskiria. „Ir gali nutikti taip, kad tinklaraščio įrašas – tinklaraščio, kuriame autorius gali rašyti ką tik nori ir kaip tik nori, gali prisipažinti meluojantis, provokuojantis, šaržuojantis ar tiesiog juokaujantis, bet gali ir neprisipažinti – dėl tam tikrų algoritmų naujienų sraute gali atsidurti šalia rimtos profesionalaus leidinio publikacijos, kurios rengimui galioja visiškai kitokios taisyklės.“
Tad net ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad „Facebook“ negali būti traktuojama kaip vienintelė vieta, kurioje sprendžiasi rinkimų rezultatai, A.Katauskas pabrėžia, kad tuose taisyklių neribojamuose turinio kūrėjuose yra sukoncentruota didelė galia, ir dalimi to yra informacijos sklaidos greitis. „Net ir paskelbus visišką melą, tinkamai dirbant sistemai, po kelių minučių jau nebesugaudysi, kur prasidėjo ir kur baigėsi ta informacija, tad tai yra problema“ – įspėjo „Nova Media“ partneris, primindamas ir atvejį, kai lietuviškajame internete klajojo visiškai melaginga informacija, kurioje buvo lyginama, kiek biurokratų yra Japonijoje, ir kiek – Lietuvoje.
Vis dėlto, A.Katauskas ramina, kad Lietuvoje bent jau politinė melaginga informacija negali būti tokia įtakinga: „Lietuviškai kalbančių žmonių yra gerokai mažiau, dėl to skaičiaus mažumo čia daug kas greitai išgaudoma bei išaiškinama. Bet yra ir kitokių temų – pavyzdžiui, sveikatingumo, medicinos ir panašiai – kuriomis dalinamasi uždarose grupėse, į kurias dauguma žiūrima nerimtai, jau nekalbant apie jų sekimą ar domėjimąsi – na, kas gi rimtai žiūrės, kuo dalinasi supermamos ar veganai? Va ten jau gali atsirasti ir tikra informacinė bomba. Nes mes neturime žalio supratimo, kas ten vyksta.“
Kas bus toliau?
Paklaustas, kaip rinkiminės kovos galėtų atrodyti 2020-aisiais, M.Katkus sakė, kad bent jau JAV dabar jau, turbūt, galiausiai išmoko, kad skaičiai yra mažiau svarbu nei emocijos. „Tradicinės žiniasklaidos eroje D.Trumpas būtų buvęs palaidotas dar spalio mėnesį, o lapkričio mėnesį ant jo kapo būtų užversta didelė plyta, ir mes apie jį nieko nebegirdėtume. Jis būtų buvęs perkeltas į geltonuosius puslapius kaip kokia nors keista įžymybė, į kurias niekas rimtai nežiūri – tradicinė žiniasklaida tai labai gerai moka, – atskleidė M.Katkus. – Tačiau dabartiniais, „Facebook“ laikais tai nebeveikia.“
Viešųjų ryšių specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad tai, kaip mes matome pasaulį, susiję su tuo, kaip mes vartojame informaciją. „Ir kiekvienas medijos perėjimas iš vienos į kitą yra susijęs su valdžios pasikeitimais, – pasakojo M.Katkus. – Tai jau galima būtų pamatyti arabų pavasaryje ar net ir „Brexite“ ir štai jau JAV prezidento rinkimuose.“ Ir, pasak M.Katkaus, visa tai labai pakenkė autoritariniams režimams, bet jie jau suprato, kaip su tuo dirbti, patiems kurti netikras naujienas bei valdyti šią naują paradigmą, ir dabar tai jau ateina ir į demokratinius režimus.
„Kai kas sako, kad pokyčiai vyksta dėl to, kad žmonės pradėjo blogai gyventi. Nė velnio – žmonės gyvena labai gerai, geriau, nei bet kada, ir tai rodo bet koks tyrimas, tad iš tiesų čia keičiasi informacijos priemonės, o tie pasikeitimai keičia visuomenes, keičia valstybes, keičia demokratiją. Kaip demokratinės valstybės susidoros su visu tuo – labai sunku pasakyti. Galbūt mums prireiks naujos valdymo formos, kaip savo knygoje „Trečioji banga“ pranašavo Alvinas Toffleris? – svarstė viešųjų ryšių žinovas. – Galbūt taip, galbūt įvyks kažkoks demokratijos pasikeitimas, bet faktas tas, kad lūžis tame, kaip mes priimame informaciją, jau įvyko. Ir tai yra tektoninis lūžis – lūžis kuris pirmiausia atėjo į pramogas, paskui į verslą, o dabar – ir į politiką.“
Padėtis Lietuvoje
Paklaustas apie tai, kada visa tai pasieks Lietuvą, M.Katkus teigia, kad tai jau atėjo, tik skirtumas yra tame, jog pas mus yra mažiau vartotojų: „Per šiuos rinkimus „Facebooke“ beveik nebuvo Lietuvos valstiečių-žaliųjų rėmėjų, bet neabejoju, kad 2020-aisiais jie jau neabejotinai bus, ir sudarys savo ratus. O dabar lietuviškasis „Facebook“ yra platforma, kuriame yra daugiau jaunų išsilavinusių didesnes pajams gaunančių dešiniųjų pažiūrų žmonių, tik jaunų žmonių visada yra mažiau, nei senų, kaip ir miestiečių yra daugiau nei regionų gyventojų. Bet jaunimo aktyvumas šiuose buvo 35 % didesnis – o tokio skaičiaus dar niekada nebuvo Lietuvoje“, – aiškino M.Katkus, ir pridūrė neabejojantis, kad su laiku į „Facebook“ ateis ir kita pusė. „Dabar internete dominuojantys pažiūrų formuotojai – tokie, kaip Andrius Tapinas, ir panašiai – yra liberalesnių pažiūrų, bet su laiku sulauksime ir kitokios krypties nuomonės formuotojų“, – sakė jis.
M.Katkus patvirtino ir gyvenimo informaciniuose burbuluose teoriją: „Amerikos pavyzdys tai patvirtina. Ir tas kitas burbulas gali būti visiškai kitoks, nei tavasis. Ir kas įdomu, kai tu sėdi savo burbule ir tave pasiekia informacija iš kito burbulo, tu ją atmeti, ignoruoji ir net tuo džiaugiesi. Jei D.Trumpo pasekėjui sakoma, kad H.Clinton nėra korumpuota, jis tikrai sakys, kad ji yra korumpuota, ir va, jis turi tam įrodymų – o visa kita yra liberaliosios žiniasklaidos provokacija.“
Pasak M.Katkaus, lygiai taip pat dabar yra ir Lietuvoje: egzistuoja dešinysis „Facebook“ burbulas, bet yra kairysis „Facebook“ burbulas – tik jis dabar mažesnis. „Ir yra daugiau burbulų – tradicinis, krikščioniškasis, ir su laikų visokių burbulų bus tik daugiau. Tad „Facebook“ nėra kažkokia panacėja politikui – priešingai, tai yra būdas žmonėms vartoti tą informaciją, kurią jie nori“, – įsitikinęs komunikacijos specialistas.
Ar „Facebook“ pakišo koją konservatoriams?
O kaip gi dėl Lietuvos konservatorių atvejo? Ar jiems nepakenkė „Facebook“ – tai yra, užsidarymas savo palaikytojų burbule? Be abejo, pirmiausia reikėtų pasiklausti pačių konservatorių. Ir paties Gabrieliaus Landsbergio atsakymas į šį klausimą buvo toks:
„Nedarant kokių nors tyrimų, į klausimą, kiek aktyvumas ir komunikacija „Facebook“ turėjo įtakos partijos rinkimų rezultatams, atsakyti tiksliai sudėtinga. Manau, kad atviras, kiek įmanoma labiau betarpiškas ir tiesioginis politikų bendravimas, ypač su jaunąja karta, yra nebeatsiejama šiandieninės politikos dalis.“
Pasak jo, socialiniai tinklai suteikia naują galimybę sudominti, įtraukti, operatyviai atsakyti į kylančius klausimus ir pristatyti savo poziciją žmonėms. „Neabejoju, kad bent jau dalis rinkėjų tą tikrai vertina ir tai atsispindėjo pirmojo rinkimų turo rezultatuose, – sakė konservatorių pirmininkas, pridurdamas, kad vis dėlto „Facebook“ anaiptol nebuvo vienintelis komunikavimo su rinkėjais kanalas. – Visos kampanijos metu kartu su komanda stengiausi būti ten, kur yra rinkėjai – ar tai būtų virtuali socialinių tinklų erdvė, agurkų šiltnamiai Kėdainiuose ar gamyklos ir įmonės daugelyje kitų Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuos turo per Lietuvą metu pavyko aplankyti.“
M.Katkus taip pat nemano, kad „Facebook“ įtaka konservatorių rezultatams pernelyg didelė: „Pirma, reikia paminėti, kad Gabrielius Landsbergis per du mėnesius iki rinkimų padarė beveik neįmanomą dalyką – bent jau vizualiai reformavo konservatorių partiją. Be to, sugebėjo atkovoti „Facebook“, kuris savivaldybių merų rinkimų metu buvo beviltiškai praloštas Remigijaus Šimašiaus liberalams. O ar galima teigti, kad antrasis turas buvo pralaimėtas dėl „Facebook“? Nieko panašaus. Pralaimėjimo priežastys daug gilesnės ir ilagalaikiškesnės, – įsitikinęs M.Katkus. – Pavyzdžiui, Kaunas buvo prarastas po trijų nesėkmingų Andriaus Kupčinsko kadencijų, o „Facebook“ čia ne prie ko.“
Su tuo sutinka ir A.Katauskas, atkreipiantis dėmesį į tai, kad konservatoriai savo agitacines keliones po Lietuvą kažkodėl baigė dar apie rugsėjo mėnesį. „Man, kaip komunikacijos specialistui, konservatorių elgesys feisbuke atrodė net ir pagirtinas – tik kilo klausimas dėl kitų komunikacijos kanalų išnaudojimo. Nes, pavyzdžiui, valstiečiai-žalieji po tris mėnesius laikė top pozicijas dviejose portaluose – kas, mano vertinimu, buvo milžiniškos investicijos į milžinišką pasiekiamumą“, – teigė jis.
O M.Katkus pastebi dar ir tai, kad paskutiniu metu G.Landsbergį smarkiai puolė ir savi, bet komunikacijos specialisto nuomone, taip yra tik todėl, kad norisi kažkam suversti pralaimėjimo kaltę – ypač, kai jau patikėjai, kad jau tuoj tuoj laimėsi.
Laukia pokyčiai
Tad apibendrinant – socialiniai tinklai tikrai įgauna svorį, bet problema tampa tai, kad jais pradeda sklisti ir tendencingai – tegul ir nebūtinai vien piktybiškais tikslais – iškraipyta informacija, kuri jau savo ruožtu gali vienaip ar kitaip įtakoti sprendimus, taigi ir realybę. Taip pat problemos dalimi tampa ir tai, kad daugelis vartotojų yra natūraliai linkę užsidaryti savo informaciniuose burbuluose ir neigiamai vertinti bet kokią jų pasaulėžiūrai nepriimtiną informaciją.
Vertinant esamą ir būsimą padėtį Lietuvoje – čia informacinė erdvė kiekybine prasme yra mažesnė, todėl išgaudyti falsifikuotą viešą informaciją yra gerokai lengviau, užtat pavojus gali slypėti mažesnėse, uždarose bendrijose, kuriose žalinga – ar bent netiksli – informacija gali paveikti daug vartotojų, tiek jiems patiems, tiek visuomenei to nepastebint.
Kalbant apie lietuvišką „Facebook“ – kol kas jame aktyviai reiškiasi tik vienas politinių pažiūrų polius, bet su laiku turėtų atsirasti ir balansas. Ir nuvertinti politiškai aktyvėjančio jaunimo nereikėtų – tai, kad pastaruosius rinkimus laimėjo ne ta pusė, kurią jaunimas aktyviai palaikė, reiškia ne jaunimo nepatyrimą, neadekvatumą ar neorganizuotumą, o tai, kad jaunų žmonių bendrame rinkėjų katile yra tiesiog mažiau, nei vyresnio amžiaus rinkėjų.
